V.Putino vyriausiasis pasiuntinys Ukrainos klausimais, prasidėjus karui, pranešė Rusijos vadovui, kad sudarė laikiną susitarimą su Kyjivu, kuris patenkintų Rusijos reikalavimą, kad Ukraina netaptų NATO nare, tačiau V.Putinas jį atmetė ir tęsė karinę kampaniją, teigia trys Rusijos vadovybei artimi žmonės.
Ukrainoje gimęs pasiuntinys D.Kozakas pasakė V.Putinui, kad, pasak šių šaltinių, jo nuomone, sudarytas susitarimas panaikino būtinybę Rusijai vykdyti plataus masto Ukrainos okupaciją. Apie D.Kozako rekomendaciją V.Putinui patvirtinti susitarimą „Reuters“ praneša pirmą kartą.
Tačiau V.Putinas atsakė, kad D.Kozako išgautų nuolaidų nepakanka, kad jis išplėtė savo tikslus, įtraukdamas ir Ukrainos dalies teritorijų aneksiją, teigė šaltiniai. Dėl to sandoris žlugo.
V.Putinas ne kartą yra sakęs, kad NATO plėtra ir aljanso artėjimas prie Rusijos sienų kelia pavojų Rusijai, nors aljanso vadovybė ir JAV ne kartą patikino, kad Ukrainos prisijungimo klausimas nesvarstomas.
Būtent tikimybe, kad Ukraina įstos į NATO, V.Putinas pagrindė savo sprendimą surengti plataus masto Rusijos karių invaziją į kaimyninę šalį.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė šią informaciją agentūrai „Reuters“. „Tai visiškai nesusiję su realybe. Tokio dalyko niekada nebuvo. Tai visiškai neteisinga informacija“, – komentavo D.Peskovas. Karo išvakarėse Kremliaus atstovas spaudai taip pat kategoriškai neigė bet kokius planus pulti Ukrainą.
D.Kozakas neatsakė į prašymą pateikti komentarus.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Rusija derybas panaudojo kaip dūmų uždangą, kad pasiruoštų invazijai, tačiau jis neatsakė į klausimus apie derybų esmę ir nepatvirtino, kad buvo pasiektas preliminarus susitarimas. „Šiandien aiškiai suprantame, kad Rusijos pusė niekada nebuvo suinteresuota taikiu susitarimu“, – sakė M.Podoliakas.
Du iš trijų „Reuters“ šaltinių teigė, kad iš karto po Rusijos invazijos vasario 24 d. buvo imtasi veiksmų sudaryti sandorį. Po kelių dienų D.Kozakas tikino turįs Ukrainos sutikimą su pagrindinėmis sąlygomis, kurių siekė Rusija, ir rekomendavo V.Putinui pasirašyti susitarimą, sakė šaltiniai.
„Po vasario 24 d. D.Kozakui buvo suteikta carte blanche: jam uždegė žalią šviesą, jis sudarė sandorį. Jis jį atnešė atgal, bet jie liepė jam viską nutraukti. Viskas buvo atšaukta. Putinas paprasčiausiai keitė planą eigoje“, – sakė vienas iš Rusijos vadovybei artimų šaltinių.
Trečiasis šaltinis, kuriam apie įvykius papasakojo žmonės, informuoti apie D.Kozako ir V.Putino pokalbius, nurodė kitą laiką, teigdamas, kad D.Kozakas V.Putinui siūlytas susitarimas buvo atmestas prieš pat invaziją. Visi šaltiniai prašė anonimiškumo, kad galėtų pasidalyti slapta vidaus informacija.
Net jei V.Putinas būtų sutikęs su D.Kozako planu, neaišku, ar karas būtų pasibaigęs pačioje pradžioje. Agentūrai „Reuters“ nepavyko nepriklausomai patikrinti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar jo vyriausybės aukšto rango pareigūnai buvo įsipareigoję susitarimui.
„Reuters“ teigimu, D.Kozakas pasisakė prieš eskalaciją Ukrainoje uždarame Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje, po kurio V.Putinas pranešė apie sprendimą pripažinti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas bei jas ginti.
Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios, D.Kozakas vis dar eina Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, tačiau šeši agentūros pašnekovai patikino, kad jis nebeturi nieko bendra su Ukrainos klausimu, primena „Reuters“. Ukrainos reikalus dabar kuruoja pirmasis Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.