„Reuters“: tyrėjai aptiko Rusijos branduolinių raketų „Burevestnik“ dislokavimo vietą

Tyrimų ir analitikos bendrovės „CNA“ analitikas D.Evelethas kartu su J.Lewisu iš Middlebury tarptautinių studijų instituto Monterėjuje išanalizavo „Planet Labs“ liepos 26 d. palydovines nuotraukas ir nustatė, kad netoli branduolinių kovinių galvučių saugyklos, esančios netoli Vologda-20 karinio miestelio, statomi nauji objektai.

D.Evelethas apskaičiavo, kad tai devynios horizontalios paleidimo aikštelės, išdėstytos trimis grupėmis aukštų pylimų, skirtų apsisaugoti nuo užpuolimo ar atsitiktinio sprogimo, viduje.

Jis „Reuters“ sakė, kad 475 km į šiaurę nuo Maskvos esantis objektas skirtas didelei stacionariai raketų sistemai, o vienintelė didelė stacionari raketų sistema, kurią jie (Rusija) šiuo metu kuria, yra „Burevestnik“.

Google Maps/Vologda

D.Evelethas ir J.Lewisas mano, kad „Burevestnik“ dislokavimas netoli Vologdos, kur yra branduoliniai užtaisai, leistų Rusijos kariuomenei prireikus greitai panaudoti branduolinį ginklą.

Apie sistemą 9M370 „Burevestnik“, kurią NATO identifikuoja kaip SSC-X-9 „Skyfall“, pirmą kartą sužinota 2018 m. Tuo metu Vladimiras Putinas teigė, kad ji turi beveik neribotą nuotolį ir gali apeiti JAV priešraketinę gynybą, tačiau ekspertai suabejojo tokiais teiginiais.

Žmogaus teisių grupės „Nuclear Threat Initiative“ (NTI) duomenimis, nuo 2016 m. buvo atlikta mažiausiai 13 „Burevestnik“ bandymų, iš kurių tik du buvo iš dalies sėkmingi. Per vieną iš nesėkmingų bandymų 2019 m., bandant ištraukti neapsaugotą branduolinį reaktorių, įvyko sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai penki žmonės.

Apie „Burevestnik“ technines charakteristikas mažai žinoma. Pats V.Putinas sakė, kad raketos veikimo nuotolis beveik neribotas, nors ekspertai teigia, kad jis siekia 23 000 kilometrų. Be to, jie mano, kad „Burevestnik“ skries ikigarsiniu greičiu, todėl ją bus galima fiksuoti skrydžio metu.

Pranešimas dėl „Burevestnik“ pasirodė po to, kai Rusijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Riabkovas pareiškė, kad Rusija keis savo branduolinę doktriną, remdamasi pastarųjų konfliktų analize ir Vakarų veiksmais, susijusiais su karu prieš Ukrainą.