Maskva gali laukti
„Mes turime laiko, mes galime laukti“, – sakė „Reuters“ vienas Rusijos valdžios institucijoms artimas šaltinis, kuris nenorėjo būti įvardytas, nes neturi teisės bendrauti su žiniasklaida.
„Europiečiams tai bus sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų. Kai kurie Europos lyderiai gali gerai pagalvoti, ar toliau remti Ukrainą, ir manyti, kad atėjo laikas susitarti“, – sakė jis.
Antras Kremliui artimas šaltinis sakė, kad Maskva mano, jog jau dabar gali pastebėti silpnėjančią Europos vienybę, ir tikisi, kad žiemos sunkmečiu šis procesas paspartės.
„Bus tikrai sunku, jei jis (karas) užsitęs iki rudens ir žiemos. Taigi yra vilties, kad jie (ukrainiečiai) paprašys taikos“, – sakė „Reuters“ šaltinis.
Kremlius į „Reuters“ prašymą pateikti komentarą neatsakė.
Ukraina ir jos ištikimiausi Vakarų rėmėjai teigia neketinantys nusileisti, o JAV pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, teigia kol kas nematantys jokių paramos Ukrainai silpnėjimo ženklų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį tviteryje kreipėsi į ukrainiečius jų nacionalinės šventės proga: „ES nuo pat pradžių buvo su jumis šioje kovoje. Ir būsime tiek, kiek reikės.“
Kyjivas, remiamas milijardinės JAV ir kitų Vakarų šalių karinės pagalbos, mokymų ir bendrų žvalgybos duomenų, taip pat surengęs nemažai kovos dvasią keliančių sėkmingų išpuolių prieš svarbius Rusijos taikinius, mano, kad turi galimybę pakeisti karo eigą fronte.
„Kad derybos su Rusija taptų įmanomos, būtina pakeisti status quo fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai“, – agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Būtina, kad Rusijos kariuomenė patirtų reikšmingų taktinių pralaimėjimų“, – priduria jis.
Per pusę metų trunkantį karą Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos bandymus užimti sostinę Kyjivą ir antrą pagal dydį miestą Charkivą, nuolat naikino ir trikdė Rusijos tiekimo linijas, nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“ ir padarė didelę žalą Rusijos oro pajėgų bazei aneksuotame Kryme.
Kyjivas taip pat jau seniai kalba apie didelį kontrpuolimą, kad atgautų okupuotas teritorijas pietuose, nors Rusija ten intensyviai telkia savo pajėgas.
Valios išbandymas
„Reuters“ primena, kad dėl geopolitinės priešpriešos energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas. Europos Sąjunga uždraudė rusišką anglį ir patvirtino dalinį draudimą importuoti rusišką naftą, kad nubaustų Maskvą už agresiją, kurią ji pradėjo lygiai prieš šešis mėnesius, vasario 24 d.
Rusija pati sudavė smūgį ir smarkiai sumažino dujų eksportą į Europą.
Šią žiemą Europos šalių vyriausybės stengėsi padidinti atsparumą energetiniam spaudimui, ieškodamos alternatyvių tiekimo šaltinių ir imdamosis energijos taupymo priemonių, tačiau tik nedaugelis energetikos specialistų mano, kad jos sugebės patenkinti visus savo poreikius.
Kremlius tikina, kad dujų srautus į Europą sumažino dėl techninių problemų, Vakarų sankcijų ir kai kurių šalių atsisakymo mokėti rubliais. Tuo tarpu rekordinės pajamos iš naftos ir dujų toliau didina Rusijos karinį fondą.
„Kremlius, žinoma, tikisi, kad mes prarasime susidomėjimą, nes Amerikoje vyks vidurio kadencijos rinkimai, Jungtinė Karalystė renka naują ministrą pirmininką, Vokietija mirtinai nerimauja dėl dujų, o Reino upės gylis yra apie šešis colius, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės pajėgų Europoje vadas. – Karas – tai logistikos ir valios išbandymas. Išbandymas bus toks – ar mes Vakaruose turime daugiau valios nei Kremlius? Manau, kad tai ir bus iššūkis.“
Pirmasis Rusijos valdžios institucijoms artimas šaltinis „Reuters“ teigė, kad Maskva bet kokiu būsimu galimu taikos susitarimu norėtų įtvirtinti teritorinius laimėjimus, pasiimti visą Donbaso regioną ir pasiekti, kad Kyjivas įsipareigotų laikytis karinio neutralumo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas nesutiks su jokiais pasiūlymais įšaldyti dabartines fronto linijas, kad „nuramintų“ Maskvą.
-
Vokiečiai raginami taupant dujas ateinančią žiemą riboti šildymą biuruose
-
Europoje dujų kainos pasiekė šešių mėnesių aukštumas
-
Bulgarija sieks derybų su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo atnaujinimo
-
Minint Nepriklausomybės dieną, V.Zelenskis žada, kad Ukraina kovos iki galo
-
E.Macronas: pasibaigus pertekliaus laikotarpiui gali tekti aukotis
-
Ekonomistas: dujų pigimo tendencijų nematyti, vienintelis kelias – mažiau vartoti
-
Vokietija žada remti Ukrainą, kol reikės
Jo patarėjas M.Podoliakas sakė, kad Vakarai tiekia Kyjivui pakankamai ginklų, kad Maskva „nenugalėtų“, bet nepakankamai, kad ukrainiečiai laimėtų, ir pridūrė, kad reikia daug didesnės paramos.
Vakarų valstybės atsisakė siųsti savo karius ir susilaikė nuo kai kurios karinės technikos tiekimo, nes nori išvengti platesnio masto karo su Rusija, kuri turi didžiausias pasaulyje branduolinių ginklų atsargas.
Išsekinimo karas
JAV pareigūnai sakė manantys, kad V.Putinas vis dar siekia savo pirminio tikslo – užimti Kyjivą, bet negali to pasiekti. Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti šį teiginį.
Tie patys JAV pareigūnai sako nematantys jokių ženklų, kad rusai ketina deeskaluoti padėtį, ir mano, kad karas užsitęs.
Rusijos užsienio politikos analitinio centro RIAC, artimo Rusijos užsienio reikalų ministerijai, vadovas Andrejus Kortunovas sakė, kad nė viena pusė neatrodo linkusi pirma atsitraukti.
„Abi pusės, matyt, mano, kad su laiku jų pozicijos gali sustiprėti, – sakė jis. – Realiai vertinant, labai sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu būtų galima pasiekti politinį susitarimą.“
Abi kariuomenės jau seniai įsivėlusios į išsekinimo karą, nė vienai iš jų iki šiol nepavyko padaryti lemiamo proveržio.
Susidūrusios su, Vakarų žvalgybos teigimu, dideliu gyvosios jėgos trūkumu po didelių nuostolių, Rusijos pajėgos per pastarąjį mėnesį padarė tik kuklią ir sunkiai iškovotą pažangą Rytų Ukrainoje.
Lenkijos karinis analitikas Konradas Muzyka sakė, kad Rusijos pajėgos turi iniciatyvą keliose Rytų Ukrainos teritorijose, tačiau sunku įsivaizduoti, kad viena iš pusių įgytų persvarą, jei nebūtų smarkiai padidintas įrangos ir gyvosios jėgos kiekis.
„Kas tai padarys, tas laimės karą“, – sakė K.Muzyka.
Nuo to, kaip Ukraina pasirodys mūšio lauke iki žiemos, gali priklausyti karo kryptis, sakė Londone įsikūrusio analitinio centro RUSI analitikas Neilas Melvinas.
„Ukraina turi įtikinti Vakarų šalininkus, kad ji gali laimėti (mūšyje) ir turi pagreitį. Jei per šį laikotarpį jie sugebės parodyti, kad gali nustumti rusus atgal ir išlaikyti tą pagreitį, tai bus pergalė“, – sakė jis „Reuters“.
Tačiau kuo ilgiau karas užsitęs, tuo didesnė rizika, kad Vakarai gali susiskaldys dėl Ukrainos, nes didėja degalų, dujų, elektros ir maisto kainos.
„Dabar visi ekonominiai rodikliai tampa neigiami. Bus sunkiau motyvuoti savo butuose drebančius žmones (susitaikyti su sunkumais), jei nebus matoma, kad Ukraina laimi“, – sakė N.Melvinas, kuris teigė, kad tokiu atveju gali padidėti spaudimas dėl politinio susitarimo, o tai gali suskaldyti ir ES, ir NATO karinį aljansą.
Branduolinis pavojus
Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas sakė, kad Vakarams „tam tikru momentu“ gali tekti „pastūmėti ukrainiečius į gana nepatogius kompromisus“, jei Kyjivas nepasieks tam tikro proveržio.
Jis įspėjo, kad branduolinį ginklą turinti Rusija galėtų eskaluoti konfliktą, jei patirtų žeminantį pralaimėjimą.
„Jei Rusija galėtų rinktis: kariauti pralaimimą karą, smarkiai pralaimėti ir Putinui nusileisti, arba surengti kokią nors branduolinę demonstraciją, aš nesilažinčiau, kad ji nepasirinks branduolinės demonstracijos“, – sakė T.Brentonas.
Rusija ne kartą neigė, kad jai galėtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Praėjusį mėnesį V.Putinas pareiškė, kad Maskva Ukrainoje dar net nepradėjo rimto karo ir metė iššūkį Vakarams nugalėti ją mūšio lauke.
Knygos „Rusijos kelias į karą su Ukraina“ autorius Samiras Puri sakė, kad Kyjivas rizikuoja būti priverstas gyventi su de facto padalijimu, kai iki ketvirtadalio jo teritorijos kontroliuoja Rusija, jei nesugebės pakeisti karo dinamikos.
„Manau, kad Rusija gali tai padaryti ilgam, o padalijimas, deja, yra labiausiai tikėtinas rezultatas vidutinės trukmės laikotarpiu“, – sakė S.Puri.
Kiti nusiteikę optimistiškiau.
„Manau, kad Rusijos logistikos sistema yra išsekusi ir artimiausiu metu ji nepagerės, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas B.Hodgesas. – Jei Vakarai, vadovaujami JAV ir Jungtinės Karalystės, ir toliau tieks tai, ką sakėme, kad teiksime... Esu optimistas ir tikiu, kad iki šių metų pabaigos Ukraina, tikėtina, galėtų nustumti rusus atgal į vasario 23 d. pozicijas.“
