„Reuters“: Vakarai galėtų susitaikyti su įšaldytu Ukrainos konfliktu

Nors Ukrainos sąjungininkėms toks sprendimas toli gražu nebūtų idealus, kadangi Kyjivui ir toliau būtų reikalinga karinė bei ekonominė parama gynybai stiprinti, o šalys turėtų išlaikyti brangiai atsieinančias sankcijas Maskvai, tačiau konflikto įšaldymas bent iš dalies padėtų Vakarams pasiekti pagrindinį geostrateginį tikslą – pademonstruoti priešiškoms valstybėms, jog kėsintis į bent vieną iš sąjungininkų neapsimoka, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

To nepaisiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio pajėgos mūšio lauke pasiekė ribotų teritorinių laimėjimų, karas jau kainavo dešimtis tūkstančių karių gyvybių, o jo išlaidos pasiekė astronomines sumas.

„Žinoma, Ukraina norėtų, kad Rusija paliktų visą jos teritoriją ir tada sudarytų taiką. Tačiau V.Putinas, vargu, ar ketina trauktis, jei nebus priverstas“, – komentare pažymėjo agentūros žurnalistas Hudo Dixonas.

Svarstymus apie galimus Ukrainos karo pabaigos scenarijus ypač paskatino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno vertinimas žurnale „The Economist“, kur jis pažymėjo, jog mūšio lauke įsivyravo aklavietė.

Nors Volodymyro Zelenskio biuras atmetė šį vertinimą, Ukrainos prezidentas pripažino, kad visi pavargo.

Kyjivo sąjungininkų parama Ukrainai išties pastebimai mažėja. Nors Vokietijos gynybos ministras sekmadienį paskelbė, kad Berlynas 2024 metais padvigubins karinę paramą karo draskomai Ukrainai, iki 8 mlrd. eurų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kitų metų pradžioje Ukraina turi potencialo įgyti daugiau teritorijų, jei sulauks pakankamai pažangios ginkluotės, kad išeitų iš aklavietės.

„Tačiau tam tikru momentu net V.Zelenskis gali padaryti išvadą, kad geriausia išsaugoti bet kokius laimėjimus, kurie buvo pasiekti, ir įsitvirtinti“, – pridūrė straipsnio autorius.

Įšaldyto konflikto atveju Ukrainai vis tiek reikės daug investuoti į įtvirtinimus, priešraketinės gynybos sistemas ir technologijas, kad būtų atgrasytos galimos Rusijos atakos.

Kylant neaiškumų dėl tolesnės Jungtinių Valstijų paramos, kurios apimtys, siaučiant karui Artimuosiuose Rytuose bei artėjant rinkimams, po truputį mažėja, Ukrainos poreikius užtikrinti taptų sudėtinga.

„Nepaisant to, finansinė ir žmogiškoji konflikto įšaldymo kaina būtų mažesnė už nuolatines išlaidas, kurias tektų patirti tęsiant kovą“, – aiškino H.Dixonas, naujienų agentūros apžvalgininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Vašingtonui pasitraukus, Europa turėtų įsitraukti tvirčiau ir užpildyti bet kokį trūkumą, paliktą Jungtinių Valstijų.

„Reuters“ žurnalistas spėjo, kad įšaldyto konflikto atveju sankcijos Rusijai tikriausiai liktų daugiau ar mažiau galioti.

„Jungtinės Valstijos ir kitos šalys vis tiek uždraustų ginklų ir aukštųjų technologijų pardavimą Maskvai, įšaldytų 300 mlrd. dolerių jos užsienio atsargų ir stengtųsi sumažinti kainą, kurią ji gauna už eksportuojamą naftą“, – rašė H.Dixonas.

Jo nuomone, vargu, ar toliau tęsiamas ekonominis karas priverstų V.Putiną sėsti prie derybų stalo, juk sankcijos nesugriovė politinių struktūrų Šiaurės Korėjoje ar Irane.

„Tačiau kai Rusijos prezidentas galiausiai paliks Kremlių, ekonominiai sunkumai gali padėti įtikinti bet kurį įpėdinį apsvarstyti taikos susitarimą, kuriame būtų paisoma tarptautinės teisės“, – svarstė „Reuters“.

Teigiama, kad sankcijos iš pradžių paskatino Rusijos ekonomiką, nes išaugusios dujų ir naftos kainos su kaupu kompensavo sumažėjusį eksportą. Praėjusiais metais šalies einamosios sąskaitos perteklius išaugo iki 10,5 proc. nacionalinių pajamų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kremlius

Tačiau ekonominis karas dėl išsekimo jau ima strigti, įvertino H.Dixonas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, šiais metais Rusijos einamosios sąskaitos perteklius sumažės iki 3,4 proc. Tuo tarpu Kremlius sugriežtino kapitalo kontrolę, o centrinis bankas padidino palūkanų normas, kad sustabdytų rublio kurso smukimą.

„Be to, tikimasi, kad vyriausybės fiskalinis deficitas šiais metais padidės iki 3,7 proc. Taip V.Putinas turės mažiau pinigų, kuriais galės pelnyti paprastų piliečių palankumą, o tai gali pakenkti jo politinei paramai. Tuo tarpu dėl karinių ir technologinių sankcijų bus sunkiau modernizuoti jo kariuomenę“, – dėstoma straipsnyje.

Tačiau sankcijų pratęsimas nepigiai atsieis ir Vakarams. Europos šalys negrįš prie rusiškų dujų pirkimo ir už naftą toliau mokės daugiau.

H.Dixonas pastebėjo, kad įšaldyto konflikto sąlygomis bus sunkiau atstatyti Ukrainos infrastruktūrą nei taikos atveju.

„Investuotojai nerimaus, kad atsinaujinus kovoms V.Putinas ims bombarduoti jų objektus“, – paaiškino jis.

Tačiau Vakarų šalių vyriausybės rengia draudimo schemas šiai rizikai sumažinti, pažymėjo apžvalgininkas ir atkreipė dėmesį į Korėjos pavyzdį: Pietų Korėjos ekonomika klestėjo nepaisant to, kad jos pasienyje yra militaristinis režimas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Didžiausia galimybė Ukrainai – įstoti į Europos Sąjungą su jos didžiule vidaus rinka. Investuotojai investuotų pinigus dar prieš narystės proceso pabaigą, jei tik turėtų nustatytą datą, „Reuters“ sakė „BlueBay Asset Management“ strategas Timas Ashas.

Pažymėta, kad Ukrainos ekonominis išsivystymas yra žemesnis nei kitų Europos Sąjungos narių. 1992 m., iškart po sovietinio bloko subyrėjimo, jos pajamos vienam gyventojui buvo tokios pat kaip Lenkijos. Praėjusiais metais šis rodiklis pagal perkamąją galią sudarė tik 29 proc. kaimyninės šalies rodiklio. Tikėtina, kad ES turėtų skirti Ukrainai papildomų lėšų, kad padėtų jai pasivyti likusias bloko šalis.

„Tai, kad Ukraina nekontroliuotų visos savo teritorijos, nėra kliūtis narystei. Kipras įstojo nepaisant to, kad buvo padalytas į dvi dalis. Taip pat ir Vakarų Vokietija, kurios rytinė dalis į klubą įstojo tik žlugus Sovietų Sąjungai“, – rašoma straipsnyje.

Praėjusią savaitę Europos Komisija, bloko vykdomoji institucija, rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės, jei Kyjivas įvykdys kelias likusias sąlygas, įskaitant korupcijos pažabojimą. ES vadovai šį pasiūlymą turėtų apsvarstyti kitą mėnesį.

„Būtų protinga, jei jie pasakytų „taip“. V.Putinas įsiveržė į Ukrainą iš dalies siekdamas sustabdyti jos prisijungimą prie Vakarų. Padėdamas jai klestėti, jis dar labiau įsitikintų savo agresijos kvailumu“, – reziumavo H.Dixonas.