Vašingtono diplomatijos vadovas, išvykęs pirmo vizito po Afrikos šalis dabar lankosi Etiopijoje, pareiškė, jog Pchenjano siūlymas gali būti teigiamas ženklas, tačiau pabrėžė, kad derybų su Kim Jong Uno režimu greitu laiku nebus.
„Manau, prezidentas Donaldas Trumpas jau pažymėjo, kad iš Šiaurės Korėjos per dialogą su Pietų Korėja sulaukta potencialiai teigiamų ženklų“, – sakė jis žurnalistams.
Tačiau „kalbant apie tiesiogines derybas mes esame toli nuo derybų, turime tai vertinti atvertomis akimis ir realistiškai“, – kalbėjo sekretorius.
Pasak jo, pirmasis žingsnis galėtų būti „derybos dėl derybų“, siekiant išsiaiškinti, „ar sąlygos jau tinkamos pradėti galvoti apie derybas“.
Padėtis lieka miglota, tačiau Pietų Korėja antradienį pranešė, kad Šiaurės Korėja pareiškė neturinti „jokios priežasties turėti branduolinių programų, jeigu bus pašalintos karinės grėsmės Šiaurės atžvilgiu ir jeigu bus garantuotas jos režimo saugumas“.
Šiaurė yra atvira „nuoširdžioms“ deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl denuklearizacijos ir sutinka paskelbti branduolinių ginklų ir raketų bandymų moratoriumą, jeigu bus surengtos derybos su Jungtinėmis Valstijomis, sakė Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino nacionalinio saugumo patarėjas Chung Eui-yongas po susitikimo su Kim Jong Unu.
JAV prezidentas D.Trumpas šį pasiūlymą vertina kaip „labai teigiamą“. Tačiau JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas Kongrese sakė esąs „gana skeptiškas“ dėl šių derybų.
Viceprezidentas Mike'as Pence'as pareiškė, jog nepakeis savo požiūrio į Šiaurės Korėją, kol „mes nepamatysime patikimų, patikrinamų ir konkrečių žingsnių denuklearizacijos link“.
Kinija ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas ir Šiaurės Korėją kuo greičiau pradėti derybas. Tuo metu Japonija perspėja, kad tai gali būti gudrybė siekiat laimėti laiko, ir ragina Pchenjaną imtis „konkrečių“ žingsnių.