R.Tillersonas laukė visą dieną. Tik apie 17 val. Maskvos laiku galiausiai paaiškėjo, kad V.Putinas Kremliuje vis dėlto priims JAV diplomatijos vadovą – buvusį naftos milžinės „Exxon Mobil“ vadovą.
Tiesa, amerikietis nesutriko. Prieš kelias savaites Donaldo Trumpo administracijos kritikai baiminosi, kad R.Tillersonas paprasčiausiai atšauks Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas sankcijas, bet taip toli gražu neatsitiko.
Per dvi valandas trukusį susitikimą, kurį pats JAV valstybės sekretorius vėliau pavadino „neaiškiu“, daug sutarimo nebuvo – nei dėl atsakomybės už cheminio ginklą panaudojimą Sirijoje, nei dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus pernai ir rinkimus Europos šalyse šiemet.
Sergejaus Lavrovo paskaita
„Turime bandyti nutraukti šią nuoseklią (santykių, – red.) degradaciją, kuri nepadeda atkurti pasitikėjimo tarp dviejų šalių“, – per bendrą spaudos konferenciją kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu mandagiai pasakė R.Tillersonas.
Nežinomybės dėl susitikimo V.Putinas palieka visada – taip kiti lyderiai išmušami iš pusiausvyros, o Rusijos prezidentas esą pasirodo kaip kontroliuojantis situaciją.
Jis tuomet pareiškė, kad abi šalys susitarė įkurti darbo grupę, bet ši tik „spręs smulkesnius klausimus ir sieks pažangos stabilizuojant dvišalius santykius“. Taip pripažįstama, kad didesni klausimai yra tokie dideli, kad iki jų prieiti dabar dar ne laikas.
Nežinomybės dėl susitikimo V.Putinas palieka visada – taip kiti lyderiai išmušami iš pusiausvyros, o Rusijos prezidentas esą pasirodo kaip kontroliuojantis situaciją.
Tačiau dar prieš jam susitinkant su R.Tillersonu buvo akivaizdu, kad abiejų jų skirtingos ne tik pasaulėžiūros, bet ir požiūris į faktus. Tokiu metu, kai abi pusės svaidosi abipusiais kaltinimais melavimu, rasti bet kokių sąlyčio taškų labai nelengva.
Nepadėjo ir S.Lavrovas, R.Tillersonui pasiūlęs išsamią paskaitą apie JAV esą inicijuotus perversmus: Slobodano Miloševičiaus Jugoslavijoje, Saddamo Husseino Irake, Muammaro Gaddafi Libijoje.
S.Lavrovas konstatavo, kad jam atrodytų kvaila prie šio sąrašo pridurti ir Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.
Trumpai ir aiškiai
Bet, skirtingai nei ankstesnis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, dirbęs Baracko Obamos administracijoje, R.Tillersonas nesileido į kalbas apie kokį nors „Ženevos procesą“ – politines pastangas nutraukti pilietinį karą Sirijoje ir gražiai nuspręsti B.al Assado likimą.
Ne – R.Tillersonas dar kartą pabrėžė, kad B.al Assado turi nelikti Sirijos valdžioje. O paklaustas, ar sutinka su D.Trumpu, kuris pavadino B.al Assadą „gyvuliu“, jis tiesiog pareiškė: „Pats prezidentas al Assadas prisišaukė tokį apibūdinimą.“
Galima sakyti, kad R.Tillersono ir J.Kerry asmenybės kardinaliai priešingos. Išgirdęs sunkų klausimą, R.Tillersonas ne puls daug kalbėti, o atsakys trumpai, bet aiškiai.
Antai Maskvoje paklaustas, ar su V.Putinu kalbėjosi apie Rusijos kišimąsi į pernykščius JAV prezidento rinkimus, JAV valstybės sekretorius atsakė: „Jungtinėse Valstijose dėl kišimosi į rinkimus neabejojama.“
V.Putinas namų aikštelėje kaip įmanydamas ieškojo būdu pakreipti R.Tillersono viešnagės siužetą.
Tokiame R.Tillersono atsakyme niekaip nerastum vietos D.Trumpo kartojamoms spekuliacijoms, kad galbūt Rusija į rinkimų procesą ir nesikišo.
Paklaustas, kaip jis aiškina skirtumą tarp Rusijos programišių kišimosi į rinkimus kibernetiniais ginklais ir amerikiečių pastangų tokiais pat būdais sutrikdyti Irano branduolinę ir Šiaurės Korėjos raketinę programas, R.Tillersonas vėl atsakė paprastai: „Kibernetiniais įrankiais žlugdomos ginkluotės programos – aš tikrai matau skirtumą.“
Tiesiogiai jis to nepasakė, bet tokie žodžiai buvo labai arti viešo pripažinimo, kad JAV naudoja kibernetinius ginklus prieš amerikiečių priešininkus.
Diplomatinis spektaklis
Pirmasis naujojo JAV valstybės sekretoriaus apsilankymas Rusijoje išsiskyrė ir tuo, kad R.Tillersonas Maskvoje nesusitiko su šios šalies opozicijos politikais ir apskritai V.Putino kritikais. Bet įtampos ir taip netrūko – ypač Sirijos klausimu.
Dar prieš vizitą JAV Baltieji rūmai apkaltino Rusiją dangstant režimą Siriją ir įrodymus, kad būtent B.al Assadas atsakingas už balandžio 4-osios cheminio ginklo panaudojimą.
V.Putinas iškart šovė atgal pareikšdamas, kad kaltinimai sufabrikuoti ir kad jam situacija primena 2003 metų JAV invaziją į Iraką. Rusijos prezidentas netgi pacitavo „Dvylikos kėdžių“ autorius Ilją Ilfą ir Jevgenijų Petrovą: „Ponios, tai nuobodu. Visa tai jau matėme.“
Diplomatinis spektaklis Maskvoje, žinoma, tikrai nebuvo nuobodus. V.Putinas namų aikštelėje kaip įmanydamas ieškojo būdu pakreipti R.Tillersono viešnagės siužetą.
Kremlius iš pradžių buvo paskelbęs, kad V.Putinas visai nesusitiks su R.Tillersonu, nors Sovietų Sąjungos ir vėliau Rusijos lyderiai asmeniškai priėmė visus naujuosius JAV valstybės sekretorius nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tik vėliau V.Putino atstovas D.Peskovas užsiminė, kad susitikimas įmanomas.
