Oficialialusis Minskas į tai sureagavo sekančiai: „Visiškai nepriimtinas ciniškas Baltarusijos žmonių genocido pateisinimas ir Lenkijos pusės pažeidimas įsipareigojimui nešlovinti nacizmo“. Kovo 10 dieną Bresto prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl karo nusikaltėlių šlovinimo ir netrukus pareikalavo likviduoti lenkų mokyklą Breste. Vėliau tuo pretekstu buvo sulaikyta mokyklos direktorė Anna Panisheva ir vienas iš jos įkūrėjų Alexander Navodnichy.
Po dviejų dienų, kovo 11 d., Į Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Lenkijos reikalų patikėtinis Baltarusijoje Martin Wojciechowski, o Lenkijos generalinio konsulato Gardine vadovas ir konsulas Jarosławas Księżyk lieptas palikti šalį. Ofociali priežastis „perdėtas, asimetriškas ir destruktyvus Lenkijos atsakas į teisėtą ir motyvuotą Baltarusijos sprendimą“. Kovo 12 d., reaguodama į Baltarusijos valdžios veiksmus, Lenkija išsiuntė iš šalies du Baltarusijos konsulus – iš Varšuvos ir Balstogės.
Baltarusijos valdžia tuo neapsiribojo ir iš karto ėmėsi Baltarusijos lenkų sąjungos. Kovo 16 dieną Gardino saugumo pareigūnai apsilankė Baltarusijos lenkų sąjungai priklausančioje Stepono Batoro mokykloje. Šioje mokykloje vaikai mokosi lenkų kalbos, literatūros ir kultūros. Prokuratūros atstovai teiravosi apie mokytojus, reikalavo žemėlapių, mokymo programų ir vadovėlių, klausė, ar mokykla švenčia Lenkijos valstybines šventes ir kviečia į jas Lenkijos diplomatus bei Baltarusijos valdžios atstovus. Lygiai tokie patys patikrinimai vyko Lenkijos remiamose mokyklos Breste, Baranovičiuose, Lyachovičiuose, Volkovyske.
Po savaitės, kovo 23 d., buvo sulaikyta Baltarusijos lenkų sąjungos vadovė Anželika Boris. Gardino Lenino apygardos teismas ją suėmė 15 parų. Oficiali priežastis – dalyvavimas kovo 7 dieną vykusioje nesankcionuotoje amatų mugėje „Gardino Kaziukas 2021“, kurią organizavo lenkų sąjunga. Tą pačią dieną Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcin Przydacz pareiškė, kad Lenkijos konsulatas Gardine susisiekė su Baltarusijos valdžios institucijomis, kad būtų paaiškintos sulaikymo Anželikos Boris priežastys. Baltarusijos laikinasis reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją, o pati ministerija paragino valdžios institucijas nutraukti represijas prieš lenkų tautinę mažumą Baltarusijoje, o teisėjui, leidusiam suimti Anželiką Boris neribotam laikui uždraudė atvykti į Lenkiją.
Kovo 25 d., saugumo pareigūnai atliko kratą žurnalisto Andrzej Poczobut bute Gardine. Iš jo buvo paimti du nešiojamieji kompiuteriai, diskai, keli seni telefonai, įvairi literatūra ir dokumentai lenkų kalba, apdovanojimai. Žurnalisto žmona teigė, kad jis įtariamas rasinio, tautinio, religinio ar kitokio socialinio priešiškumo ar neapykantos kurstymu. Andrzej Poczobut buvo sulaikytas, o jo advokatui nebuvo leista dalyvauti sulaikymo procese. Į žurnalisto sulaikymą sureagavo Lenkijos ministrų tarybos prezidento kanceliarijos direktorius Michał Dworczyk. Tą pačią dieną kratos buvo atliktos Baltarusijos lenkų sąjungos redakcijose: „Głos znad Niemna“ (liet. „Nemino balsas“) ir „Magazyn Polski“ (liet. „Lenkų laikraštis“) – ir pačios organizacijos biure. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai taip pat apsilankė ir pas lenkų sąjungos regioninių skyrių pirmininkus – Mariją Tiškovskają iš Volkovysko ir Ireną Bernatskają iš Lydos. Jie, kaip ir Andrzej Poczobut, kaltinami etninės neapykantos kurstymu. Abi moterys yra pripažintos politinėmis kalinėmis.
Tą pačią dieną Smorgono kalbos kursų centrą „Akademia.by“ pasiekę Smorgono miesto prokuratūros laiškas. Organizacijos prašoma pateikti „informaciją apie lenkų kalbos mokymo paslaugų teikimą“, taip pat duomenis apie mokytojus ir lenkų kalbos besimokančiųjų šiame centre sąrašą. Panašų prašymą gavo Gardino mokymo centras „Žinių medis“ ir privatus „Vorono.by“ centras Lidoje, vedantis lenkų kalbos pamokas vietinėje bažnyčioje.
Baltarusijos persekiojamus lenkus palaikė tautiečiai Lenkijoje ir Lietuvoje. Daugiau nei šimtas lenkų mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų ir žurnalistų iš Lenkijos pasirašė kreipimąsi į Lenkijos vyriausybę, prašydami paremti Baltarusijos represijų aukas, ypač Lenkų sąjungos aktyvistus. Panašų pareiškimą išplatino ir lenkų organizacijos Lietuvoje. Lenkų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas Marek Kubiak sakė, kad bendruomenė smerkia akivaizdžių žmogaus ir tautinės mažumos teisių pažeidimus.
Kovo 29 d. Lenkijos prezidentas Andrzej Duda nusiuntė laišką JAV prezidentui Joe Biden teigdamas, kad „Minsko režimas dėl politinių priežasčių persekioja lenkų tautinę mažumą, kaip Baltarusijos visuomenės narius, susijusius su transatlantinėmis demokratinėmis institucijomis“. Andrzej Duda paragino JAV atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, jos pilietinės visuomenės, įskaitant lenkų tautinės mažumos, persekiojimą ir įtraukti šį klausimą į ateinančių JT Saugumo Tarybos posėdžių darbotvarkę.
Metodinė lenkų mažumos rusifikacija
Pagal 2019 m. surašymą lenkų tautinę mažumą Baltarusijoje oficialiai sudaro 287 693 gyventojai. Tačiau, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šis skaičius siekia net 1 100 000. Tai sudaro antrą pagal dydį etninę mažumą šalyje po rusų – maždaug 3,1 proc. visų gyventojų. Sovietų valdžios surašymo duomenimis 1989 m. Baltarusijoje gyveno 413 000 lenkų.
Sovietiniais metais Baltarusijoje vyko nuolatinis lenkų rusifikavimo procesas. 1988/1989 mokslo metais lenkų kalba dėstomose mokyklose mokėsi tik 1000 mokinių, po dešimtmečio, t.y. 1998–1999 mokslo metais jų skaičius jau viršijo 19 000, o 2004-aisiais – 22 000.
Svarbiu postūmiu lenkų tautinės mažumos padėties pagerėjimui turėjo 1992 m. pasirašyta Lenkijos ir Baltarusijos sutartis dėl geros kaimynystės, draugiškų santykių ir bendradarbiavimo. Sutartis sudarė teisinį pagrindą steigti Lenkijos mokyklas ir švietimo asociacijas Baltarusijoje. Todėl, netrukus, dėl palyginti palankios Baltarusijos vadovybės požiūrio lenkų mažumų aktyvistai pradėjo organizuoti lenkų kalbos pamokas, daugiausia Gardino regione, kuriame, pagal 2019 m. surašymą, gyveno 223 000 etninių lenkų. Jų pastangomis nuolat daugėjo jaunų žmonių, besimokančių lenkų kalbos ir lankančių mokyklas, kuriose buvo dėstoma lenkų kalba.
Be valstybinių mokyklų taip pat steigėsi ir lenkų tautinės mažumos bendruomenių (pagrinde „Baltarusijos lenkų sąjungos“ ir „Lenkijos švietimo draugijos“) valdomos mokyklos, veiklos būreliai ir darželiai. Be to, remiantis tarptautinėmis sutartimis, buvo atidarytos dvi mokyklos, kuriose dėstoma lenkų kalba – 1996 m. vidurinė mokykla Gardine ir 1999 m. – vidurinė mokykla Volkovyske. Jų statybos ir įrengimas buvo pilnai finansuojamas iš Lenkijos valstybės biudžeto. Šios mokyklos šiuo metu yra vienintelės valstybinės mokyklos Baltarusijoje, kuriose visi dalykai yra dėstomi lenkų kalba.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį Baltarusijos vyriausybė dėjo dideles pastangas, siekdama sumažinti galimybes vaikams mokytis lenkų kalba. 2015 m. Gardino srities valdžios institucijos sumažino lenkiškų klasių skaičių, nepaisant to fakto, kad vaikų (t.y. vaikų, kurių tėvai kreipėsi dėl priėmimo) skaičius reguliariai viršijo laisvų vietų skaičių. Ir tai vyksta nepaisant to, kad pagal Baltarusijos konstituciją tautinėms mažumoms turėtų būti užtikrinta nemokama galimybė mokytis gimtąja kalba.
Lenkų kalbos pamokų organizavimo problemos ypač akivaizdžios Gardine, kur 20 proc. miesto gyventojų yra etniniai lenkai. 2018/2019 mokslo metais lenkų kalba buvo dėstoma 11 mokyklų, 2019/2020 – 9 mokyklose, o 2020/2021 metais – tik 4 mokyklose. Lydoje yra tik dvi mokyklos, kurios siūlo lenkų kalbos pamokas, o likusioje Lydos rajono dalyje tokių klasių iš viso nėra. Valdžios pasiryžimas apriboti lenkų mažumos prieigą prie lenkų kalbos akivaizdus Voranavos rajone (šiaurės vakarų Baltarusijoje, besiribojančioje su Lietuva), kuriame etniniai lenkai sudaro net 83 proc. gyventojų. Buvo priimtas sprendimas atšaukti užklasines lenkų kalbos pamokas ir vietoje jų įvesti kinų kalbos pamokas. Šiuo metu tik dvi šio rajono mokyklos siūlo lenkų kalbos pamokas.
Šie ir panašūs sprendimai palaipsniui mažino mokinių, lankančių dvi mokyklas, kuriose dalykai dėstomi lenkų kalba Gardine ir Volkovyske skaičių. Taip pat mažėjo mokinių, dalyvaujančių ir lenkų kalbos pamokose (įskaitant papildomų kalbos pamokų dalį) valstybinių mokyklų sistemoje. 2003–2004 mokslo metais tokių asmenų buvo apie 14 000, 2007–2008 m. – apie 10 000, 2013/2014-aisiais – 7 000, o šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 5 000. Pastarasis skaičius apima 913 mokinius, lankančius lenkiškas mokyklas Gardine ir Volkovyske, 128 mokinius, lankančius dvikalbę mokyklą Breste, 396 mokinius, kurie lenkų kalbos mokosi kaip privalomą dalyką, ir 3 602 mokinius, kurie lanko užklasines lenkų kalbos pamokas.
Paaštrėjusio konflikto priežastys
Nuo pat protesto judėjimo pradžios, dėl sufalsifikuotų prezidento rinkimų 2020 m. rugpjūtį, kaimyninė Lenkija kartu su Lietuva aktyviai palaiko Baltarusijos opoziciją ir ragina Europos Sąjungai tvirtinti sankcijas. Iš Lenkijos teritorijoos taip pat yra transliuojama Baltarusijos opozicijos televizija „Belsat TV“, kuri teisiškai yra Lenkijos nacionalinio transliuotojo dukterinė įmonė, kurią įkūrė Lenkijos užsienio reikalų ministerija bei tarptautiniai donorai. Tokią lenkų paramą Baltarusijos opozicijai Aleksandras Lukašenka išnaudojo jau nuo protesto judėjimo pradžios, kad sužadintų išorinio priešo, atsakingo už protestus, grėsmę. Aleksandras Lukašenka netgi apkaltino Lenkiją, kad ji nori užvaldyti Gardino regioną, kur gyvena didelė lenkų mažuma ir kuriame protestai buvo ypač stiprūs. Šie kaltinimai sukėlė oficialius protestus iš Lenkijos pusės, kuri dėl savo naujausios istorijos tvirtai laikosi doktrinos, kuri Europoje buvo taikoma nuo Antrojo pasaulinio karo, kad esamų nacionalinių sienų keisti negalima.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt.
