„Rusija istoriškai gina visų tautų, kurios kreipėsi į ją pagalbos, suverenitetą ir valstybingumą. Pačias JAV ji gelbėjo mažiausiai du kartus – per Nepriklausomybės karą ir Pilietinį karą“, – interviu laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ sakė N.Patruševas.
Anot jo, JAV žlugimo grėsmė tebeegzistuoja ir šiandien, o jos žeklai yra yra „augantis susipriešinimas“ tarp Respublikonų ir Demokratų partijų atstovų.
N.Patruševas akcentavo, kad „paprasti piliečiai nepajudins nė piršto, kad išsaugotų Amerikos vientisumą“.
Be to, pasak Rusijos politiko, „tokie projektai kaip „Black Lives Matter“, ir „transseksualų teorijų indoktrinacija“ veda į Amerikos valstybingumo žlugimą.
Dezinformacijos karuselė
Teiginys, esą Rusija net du kartus gelbėjo JAV jau anksčiau skambėjo interneto erdvėje.
2020 metais „Rusijos tarptautinių santykių tarybos“ (angl. „Russian International Affairs Council“) interneto svetainėje pasirodė Aleksejaus Vriasovo publikacija „Kaip Rusija išgelbėjo JAV“.
Tekste vardijami kone identiški argumentai, kuriuos neseniai ėmė kartoti N.Patruševas.
Ši taryba – tikras Rusijos minkštosios galios įrankis interneto erdvėje.
Šios tarybos prezidiume yra Rusijos propagandistas, Vladimiro Putino oficialus atstovas spaudai, patikėtinių tarybai vadovauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o tarp ekspertų galima aptikti Rusijos propagandininkę, prokremliško televizijos kanalo RT vyriausiąją redaktorę Margaritą Simonian.
Šios tarybos įkūrėjais įvardijami Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos švietimo ir mokslo ministerija, Rusijos mokslų akademija, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga ir naujienų agentūra „Interfaks“.
Tarybos puslapis jau buvo ne kartą išnaudotas prorusiškos propagandos sklaidai ir melagienų karuselėms kurti.
Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Girdėti pasakojimai
Įdomu tai, kad vienas žymiausių JAV politologų Zbigniewas Brzezinskis, dar 2014 metais atkreipė dėmesį, kad „Rusijos tarptautinių santykių taryba“ aktyviai pasitelkiama kuriant Rusijos tarptautinių santykių ir istorijos naratyvus, kurie šiuo metu yra aktyviai išnaudojami informaciniame kare prieš Ukrainą.
Tuo metu minėta taryba kartu su naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir Rusijos idėjų kalvėmis išleido bendrą straipsnį apie Rusijos tapatybės transformaciją ir naująją užsienio politikos doktriną.
Jame buvo išvardyti net keli esminiai elementai, kuriuos dabar prokremliški propagandininkai kartoja bene kasdien: „suskaldyta tauta“, „piliečių gynimas svetur“, „rusiškas pasaulis“ . Vis dėlto svarbiausia ir labiausiai dabar visiems pažįstama straipsnio mintis buvo „didžios rusų civilizacijos“ pripažinimas, apsauga ir plėtra.
Tai kaip buvo iš tiesų?
Viena iš datų, kuomet, anot N.Patruševo, Rusija suteikė neįkainojamą pagalbą JAV, buvo JAV nepriklausomybės karas, kilęs dėl didėjančios įtampos tarp Didžiosios Britanijos 13 Šiaurės Amerikos kolonijų gyventojų ir kolonijų valdžios, kuri atstovavo Didžiosios Britanijos karūnai.
Nors per tą karą Rusijos imperija tiesiogiai nesiuntė karių ar atsargų į kolonijas ar Britų imperiją, ji laikėsi neutraliteto.
Karas baigėsi paskelbus Nepriklausomybės deklaraciją.
Dar vienas istorinis laikotarpis, apie kurį užsiminė N.Patruševas, buvo susijęs su JAV pilietiniu karu.
Jungtinių Valstijų pilietinis karas – 1861–1865 metais šioje šalyje vykęs pilietinis karas tarp pietinės dalies (Konfederacijos), siekusios atsiskirti nuo JAV, ir šiaurinės dalies (Sąjungos), siekusios neleisti atsiskyrimo. Karo metu žuvo apie 600 tūkst. žmonių, buvo išlaisvinta iš vergijos 4 mln. juodaodžių vergų.
Rusijos istorikas, politologas Dmitrijus Savinas atskleidė, kas slypi už Rusijos saugumo Tarybos sekretoriaus pareiškimų.
„Rusijos imperija, ne Rusija, iš tiesų palaikė Abrahamo Linkolno vyriausybę JAV pilietinio karo metu.
Tuo metu Didžioji Britanija iki tam tikro laiko palaikė Pietų konfederaciją, o štai Sankt Peterburgas simpatizavo Linkolno sutelktoms jėgoms.
Tačiau reikėtų atsižvelgti į istorinį kontekstą: kalbant apie to meto JAV įtaką pasauliui, tai nebuvo tokia galiūnė šalis kaip ją esame pratę matyti dabar“, – paaiškino istorijos specialistas.
Anot D.Savino, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad tuo metu Rusijos imperijos ir Londono santykiai buvo įtemptoki, tad JAV palaikymą neretai nulemdavo noras užimti priešingą pusę nei britai.
Tačiau, pasak istoriko, N.Patruševas neteisus tvirtindamas, kad Rusijos imperijos pagalba JAV būtų buvusi gyvybiškai svarbi.
„Tikrai nebuvo ji tiek reikšminga, kad dėl to būtų sprendžiama – žlugs JAV ar ne, bus nepriklausoma, ar ne, galiausiai, ar Linkolnas laimės. Būtų labai perdėta sakyti, kad rusų įtaka buvo tokia didelė“, – akcentavo istorikas.
Judėjimas buvo stichinis
2020 metais JAV kilo žmogaus teisių protestų banga, pasivadinusi „Black Lives Matter“ (BLM liet. „Juodųjų gyvybės svarbios“).
2013 metais JAV susikūręs BLM judėjimas 2020 metais inicijavo masinius protestus po to, kai 2020 metų gegužės 25-ąją policijai bandant areštuoti juodaodį George'ą Floydą šis patyrė policininko smurtą, kuris baigėsi mirtimi.
Vienos praeivės padarytame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas Derekas Chauvinas, kuris Mineapolio policijoje dirbo 19 metų, daugiau nei devynias minutes keliu spaudė kaklą ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam 46 metų G.Floydui, šiam vis kartojant „negaliu kvėpuoti“.
Protestai taip pat įvyko ir 50-yje pasaulio šalių. Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose protestuotojai vertė statulas ar monumentus žmonių, turėjusių ryšių su vergija.
2021 metais JAV Minesotos teisėjas nuteisė buvusį policijos pareigūną D.Chauviną kalėti 22 su puse metų.
Pažymėtina, kad BLM protestai buvo stichinė pilietinė iniciatyva, tai nebuvo valstybinis „projektas“, kaip tą įvardijo N.Patruševas.
Nei JAV, nei kitos šalys nesikreipė į Rusiją pagalbos malšinant BLM protestų bangą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.