Jei rezultatai bus patvirtinti, G.Meloni sieks suformuoti labiausiai dešiniųjų pažiūrų vyriausybę Italijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
G.Meloni vadovaujama Italija kels nerimą didžiajai daliai Europos, kurios pagrindinis rūpėstis šiuo metu – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Remiantis „Rai“ apklausa, G.Meloni prognozuojama 22–26 proc. balsų, kuriuos gavusi ji aplenks artimiausią varžovą Enrico Letta iš centro kairiųjų partijos.
TAIP PAT SKAITYKITE politologo Ramūno Vilpišausko komentarą „Quo vadis, Italija?“
Kelios ką tik paskelbtos apklausos rodo, kad jos dešiniųjų aljansas užtikrintai pirmauja ir turi apie 41–45 proc. balsų.
Kairiojo centro atstovai gerokai atsiliko (25,5–29,5 proc.). Po to, kai liepos mėn. žlugo 18 mėnesių trukusi Italijos nacionalinės vienybės vyriausybė, jiems nepavyko atsilaikyti prieš kitas partijas.
Rinkėjų aktyvumas buvo dramatiškai mažas – 64,7 proc. iki balsavimo apylinkių uždarymo, pranešė Italijos vidaus reikalų ministerija. Ypač prastai balsuota pietiniuose regionuose, įskaitant Siciliją.
Sprendimą, kas taps naujuoju Italijos vadovu, priims prezidentas, o ne Giorgia Meloni, ir tam prireiks laiko, rašo BBC.
Nors ji dėjo daug pastangų, kad sušvelnintų savo įvaizdį, pabrėždama paramą Ukrainai ir sušvelnindama prieš ES nukreiptą retoriką, ji vadovauja partijai, kurios šaknys siekia pokario judėjimą, išaugusį iš Benito Musolinio fašistų.
Jos sąjungininkai Matteo Salvini iš kraštutinių dešiniųjų "Lygos" ir Silvio Berlusconi centro dešinioji "Forza Italia" palaikė glaudžius ryšius su Rusija.
Sociologai dar prieš rinkimus prognozavo, kad kraštutinių dešiniųjų stovykla pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos perims vadovavimą trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai.
Rinkėjų apklausa pergalę prognozuoja euroskeptikei G.Meloni – neofašistinių šaknų turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) vadovei. Ji taps pirmąja moterimi šalies ministrės pirmininkės poste.
Rinkimai sušaukti liepą, atsistatydinus premjerui Mario Draghi. Balsavimas vyko Italijai kovojant su įvairiomis krizėmis – nuo sparčiai augančios infliacijos ir ekstremalių klimato reiškinių, susijusių su klimato kaita, iki energetikos krizės, kurią dar labiau paaštrino karas Ukrainoje.
