Ko gera, šių rinkimų rezultatų skirtumas bus vienas mažiausių per Lenkijos istoriją. Tai atspindi didelį visuomenės susiskaldymą šioje Europos Sąjungos narėje.
Kaip rodo sociologinių tyrimų instituto „Ipsos“ atliktos rinkėjų apklausos galutiniai duomenys, už A.Dudą balsavo 51 proc., o už jo varžovą Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį – 49 proc. respondentų. Šios apklausos paklaida – vienas procentinis punktas.
Esant tokiam mažam skirtumui tarp abiejų kandidatų surinktų balsų skaičiaus itin svarūs gali tapti užsienyje savo valią pareiškusių piliečių balsai. „Ipsos“ tyrime į juos nebuvo atsižvelgta.
Tikėtina, kad oficialūs rezultatai bus paskelbti vėliau pirmadienį arba antradienį.
Ankstesnis „Ipsos“ tyrimas rodė, kad dešiniosios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) remiamas A.Duda gavo apie 50,4 proc. balsų, o R.Trzaskowskis, liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) kandidatas – 49,6 proc. balsų.
Rinkėjai balsavo itin uoliai – „Ipsos“ vėliausias tyrimas rodo, kad jų aktyvumas siekia 67,9 procento.
Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad pirmieji oficialūs rezultatai tikriausiai bus paskelbti anksti pirmadienį.
„Sakėme, kad [rezultatai] bus artimi – ir jie yra artimi. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad laimėsime! Tereikės perskaičiuoti balsus“, – paskelbus apklausos rezultatus pareiškė R.Trzaskowskis, Varšuvos meras.
Lenkijos visuomeninis radijas citavo prezidento A.Dudos pareiškimą: „Laimėti rinkimus esant 70 proc. aktyvumui – neregėtas dalykas. Esu nepaprastai sujaudintas.“
„Labai dėkoju, bet visų pirma – tegyvuoja Lenkija, – kalbėjo jis. – Dėkoju visiems savo tėvynainiams, atėjusiems į rinkimus. Toks aktyvumas yra puikus mūsų demokratijos liudijimas.“
„Ipsos“ apklausa rodo, kad rinkėjai balsavo itin aktyviai – jų aktyvumas siekė 68,9 procento.
Tyrimų centras „Eurasia Group“ sako, kad R.Trzaskowskiui reikia mobilizuoti prieš A.Dudą labai skirtingas rinkėjų grupes, tad tikriausiai laimės dabartinis prezidentas, nors ir nedidele balsų persvara.
„Trzaskowskis pasirodė kaip gabus ir iškalbus kampanijos dalyvis, bet dvi savaitės yra trumpas laikas prisivyti Dudą“, – nurodė centras ir atkreipė dėmesį, kad Varšuvos mero aiškiai neparėmė pirmajame ture pralaimėję opozicijos kandidatai.
Kaip nurodo nepriklausomas Lenkijos naujienų portalas „Notes from Poland“, rinkėjų apklausos taip pat atskleidė, kad jų palankumas pasiskirstė ir pagal geografiją, kas Lenkijai yra būdinga. Konservatyvi rytinė šalies dalis labiau palaikė A.Dudą, o labiau liberali vakarinė dalis – balsavo už R.Trzaskowskį.
A.Dudą taip pat labiau palaikė žemesnį išsilavinimą turintys ir vyresni rinkėjai, R.Trzaskowskiui savo palankumą skyrė jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo žmonės.
„Mūšis už Lenkiją“
Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, kurią kritikai kaltina naikinant sunkiai iškovotas demokratines laisves praėjus trims dešimtmečiams po komunizmo žlugimo.
Jeigu laimės A.Duda, prezidentas kartu su PiS galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.
Tuo metu R.Trzaskowskio pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valančiosios partijos priimamus įstatymus. Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.
„Mūšis už Lenkiją“, – pirmajame puslapyje skelbė bulvarinis leidinys „Super Express“. Liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad lenkai renkasi „viltį arba katastrofą“ ir kad rinkimų rezultatas veiks ne vieną būsimą kartą.
„Dvi Lenkijos vizijos“
A.Duda žadėjo išsaugoti PiS vyriausybės prastumtas populiarias socialines išmokas, kritikavo LGBT teises ir žydų reikalavimus dėl kompensacijų už Holokausto metu atimtą ar paliktą turtą.
„Būsimieji rinkimai yra dviejų Lenkijos vizijų – baltos ir raudonos, ir vaivorykštės spalvų – susidūrimas“, – paskutinę kampanijos dieną lenkų naujienų agentūrai PAP sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, paminėdamas Lenkijos vėliavos spalvas ir LGBT bendruomenės vartojamą simbolį.
Vyriausybė taip pat užsipuolė vokiečiams priklausančią žiniasklaidą, kurią kaltino šališkumu per rinkimus, žiniasklaidos kompanijos „Ringier Axel Springer Group“ bulvariniam leidiniui paskelbus straipsnį apie A.Dudos malonę vienam pedofilui.
R.Trzaskowskis žada visai kitokią Lenkiją.
Jis yra sakęs, kad atšauks prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, supriešinusias šalį su Briuseliu.
R.Trzaskowskis taip pat reiškė paramą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, bet kaip ir A.Duda nepritaria leidimui tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
R.Trzaskowskio pergalė galėtų mažinti PiS įtaką Lenkijos politikoje, o A.Dudos laimėjimas įtvirtintų partijos valdžią.
„Šie rinkimai nulems Lenkijos likimą artimoje ateityje“, – sakė buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, gerbiamas teisės profesorius Adamas Strzemboszas.
Per pirmąjį turą birželio 28-ąją A.Duda gavo 43,5 proc. balsų, o R.Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.
