Negalutiniais duomenimis, nugalėjusi Liaudies partija (OeVP) susišlavė 31,4 proc. balsų, dešiniojo sparno euroskeptikai Laisvės partija (FPOe) – 27,4 proc. Trečioje vietoje liko Socialdemokratų partija (SPOe), už kurią balsavo 26,7 proc. rinkėjų.
Vadinasi, greičiausiai bus sudaryta dešiniųjų koalicija, kuriai turėtų vadovauti kancleriu paskirtas S.Kurzas.
„Tai – mūsų šansas įgyvendinti tikrus pokyčius, – sakė S.Kurzas rėmėjams po to, kai buvo paskelbti rezultatai. – Reikia daug ką padaryti. Atėjo laikas naujam politiniam stiliui, naujos politinės kultūros sukūrimui.“
Šis Austrijos politikos posūkis į dešinę ir netikėta kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmė praeitą mėnesį vykusiuose Vokietijos parlamento rinkimuose iliustruoja, kokią didelę įtaką pabėgėlių krizė padarė Europos politikai.
Dešiniojo sparno koalicijos vadovaujama Austrija prisijungs prie Viktoro Orbano ir Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybių, reikalaujančių griežtesnės Europos politikos sienų pabėgėlių ir migracijos atžvilgiu.
Tiesa, Laisvės partija nusiteikusi ne tik prieš imigraciją – jos atstovų pozicija primena Vidurio Europos vyriausybių euroskeptikus. FPOe siūlė, kad Austrija prisijungtų prie Višegrado grupės, kuriai priklauso Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.
FPOe jau ilgą laiką puolė Europos Sąjungą (ES), todėl, panašu, Austrijos ir Briuselio santykiai patirs išbandymą. Tiesa, reakcija turėtų būti kiek ramesnė nei 2000-aisiais, kai partijos patekimas į valdančiąją koaliciją lėmė diplomatines kitų ES narių skirtas sankcijas.
C.Mudde'as: „Reakcija bus rami ir žmonės gyvens toliau.“
Priežastis – pastaraisiais metais populistinių partijų sėkmė žemyne tapo norma.
„Reakcija bus rami ir žmonės gyvens toliau“, – mano Casas Mudde'as, Europos kraštutinių dešiniųjų judėjimų ekspertas iš JAV Džordžijos universiteto.
Nors Laisvės partija šiemet surinko maždaug 5 proc. balsų daugiau nei 2013-aisiais, rinkimų rezultatai įrodo, kad daug rinkėjų vis dar įtariai vertina valdžios siekiančius populistus. FPOe pirmavo apklausose iki šių metų gegužės, kai S.Kurzas tapo Liaudies partijos lyderiu.
Roko žvaigždės efektas
Vadovavimo OeVP perėmimą gegužės mėnesį „imperatorius Kurzas“ įvykdė greitai ir radikaliai. Pirmiausia jis nutraukė dešimtmetį trukusią nesmagią koaliciją su socialdemokratais (SPOe). Tada jis pervadino OeVP, kurios spalva yra juoda, „turkio spalvos judėjimu“, užimančiu griežtą poziciją migrantų atžvilgiu ir švelnią poziciją dėl mokesčių.
Strategija „pirmiausia – austrai“ iškėlė OeVP į pirmą vietą pagal populiarumą ir nulėmė kone roko žvaigždei prilygstantį S.Kurzo statusą.
Strategija „pirmiausia – austrai“ iškėlė OeVP į pirmą vietą pagal populiarumą ir nulėmė kone roko žvaigždei prilygstantį S.Kurzo statusą.
Kur jis beeitų, gerbėjai, vilkintys turkio spalvos marškinėlius, skanduoja jo vardą, o moterys klausia, ar gali jį apkabinti. Asmenukių sesijos su S.Kurzu, kuris visuomet vilki aptemptus kostiumus ir baltus marškinius, neretai trunka ilgiau kaip dvi valandas.
Stebėtojai sako, kad tokios euforijos dėl kokio nors austrų politiko nebuvo nuo Joergo Haiderio laikų. Šis charismatiškas, bet prieštaringai vertinamas FPOe lyderis žuvo per automobilio avariją 2008 metais, kurią padarė būdamas išgėręs.
„Jo fenomenas nėra labai naujas ir primena ... lūkesčius, sietus su Joergu Haideriu“, – prieš rinkimus žurnale „Profil“ rašė žurnalistė Christa Zoechling.
Kampanijos reklamose, kuriose buvo vaizduojamas kopiantis į Alpes, S. Kurzas, panašiai kaip FPOe, žadėjo mažinti mokesčius ir biurokratiją, taip pat „sugrąžinti šią gražią šalį į viršūnę“. „Laikas – dabar“, – skelbė rinkimų plakatai, kuriuose S. Kurzas svajingai žvelgia į tolį.
„Respublika su Kurzu gauna naują pradžią“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP džiūgaudamas sakė vienas jo šalininkų, 64 metų Werneris Schwabas.
S.Kurzo, kaip permainų nešėjo, patrauklumas yra nepaprastas, juolab kad jis buvo svarbus sraigtelis politikos mašinoje, kurią dabar nori pertvarkyti.
Šis vienturtis mokytojos ir techninio darbuotojo sūnus, 2003 metais prisidėjo prie OeVP jaunimo sparno. Tapęs šios grupės vadovu jis sulaukė pašaipų dėl 2010 metų tarybos rinkimų kampanijos, kuri buvo vykdoma su šūkiu „Schwarz macht geil“ („Su juoda esi „karštas“).
S.Kurzas pozavo su menkai apsirengusiomis merginomis ant juodo visureigio „Hummer“ ir dalijo juodus prezervatyvus.
S.Kurzas pozavo su menkai apsirengusiomis merginomis ant juodo visureigio „Hummer“ ir dalijo juodus prezervatyvus.
Nepaisant šios akibrokšto, buvęs teisės studentas kilo žaibišku greičiu: 2011 metais tapo integracijos sekretoriumi, o dar po dvejų metų, būdamas vos 27-erių – užsienio reikalų ministru.
Šis politikas, labai saugantis savo privatumą ir viešumoje retai pasirodantis su ilgamete drauge Susanne,vykdė tokią pat nepriekaištingą kampaniją, kaip ir jo garsioji želė suteptų ir atgal sušukuotų plaukų šukuosena.
Net vadovavimo OeVP perėmimas, regis, buvo planuojamas mėnesius, rodo vienas nutekintas dokumentas.
Tačiau kritikai kaltina S.Kurzą esant „minidiktatoriumi“, rodančiu „vieno žmogaus šou“.
Kai kurie analitikai perspėja, kad S. Kurzo išrinkimas bus „žemės drebėjimas“ Europos Sąjungai, nors šis veikėjas yra žadėjęs laikytis proeuropietiško kurso.
„Jis yra švelni Haiderio versija“, – sakė Paryžiuje gyvenantis Austrijos ekspertas Patrickas Moreau.
S. Kurzo idėjos dėl įvairiausių klausimų, nuo imigracijos iki ekonominės politikos, reiškia „visišką ryšių nutraukimą“ su ES, pridūrė P. Moreau.
Klonavimas veikia
Dabartinis užsienio reikalų ministras S.Kurzas savo kampanijos prioritetu iškėlė imigracijos apribojimo klausimą, o FPOe griežtai pasisakė prieš islamą. 2015-ųjų pabėgėlių krizės metu Austrija tapo viena iš daugiausia migrantų priėmusių šalių pagal gyventojų skaičių.
Tiesa, nemažai ekspertų tokiais S.Kurzo nuopelnais abejoja, tačiau dauguma austrų tiki, kad būtent dėl būsimojo kanclerio pastangų sumažėjo pabėgėlių srautas.
Nors FPOe pirmoji užsiėmė prieš pabėgėlius ir islamą nukreiptą poziciją, rinkėjai ėmė palaikyti kiek nuosaikesnių pažiūrų S.Kurzą.
Jis sakosi esąs atsakingas už tai, kad uždarius „Balkanų maršrutą“ sumažėjo į Austriją atvykstančių migrantų skaičius.
Tiesa, nemažai ekspertų tokiais S.Kurzo nuopelnais abejoja, tačiau dauguma austrų tiki, kad būtent dėl būsimojo kanclerio pastangų sumažėjo pabėgėlių srautas.
FPOe vadovas Heinzas-Christianas Strache'as, kuris didžiąją kampanijos dalį praleido skųsdamasis, neva S.Kurzas pasisavino jo platformą, pavadino sekmadienio rezultatus „didžiule sėkme“.
Labiausiai S.Kurzo pergalėje stebina tai, kad jis nugalėjo nesivadovaudamas įprastomis taktikomis, skirtomis kovoti prieš populistus. Politikos patarėjai Europoje perspėjo centristų kandidatus nekopijuoti kraštutinių dešiniųjų partijų politikos ir retorikos, teigdami, kad rinkėjai bus linkę palaikyti originalą.
S.Kurzas pastaraisiais mėnesiais pakeitė anksčiau blankios OeVP įvaizdį. Galima sakyti, kad jis įrodė, jog turint tinkamą lyderį galima sėkmingai kopijuoti populistus.
Panašu, kad S.Kurzas sugebėjo įtikinti rinkėjus, jog jis ir jo partija atneš pokyčius, nors Liaudies partija priklausė kiekvienai Austrijos vyriausybei nuo 1987-ųjų.
Panašu, kad S.Kurzas sugebėjo įtikinti rinkėjus, jog jis ir jo partija atneš pokyčius, nors Liaudies partija priklausė kiekvienai Austrijos vyriausybei nuo 1987-ųjų.
Socialdemokratų partiją, nuo 2007-ųjų vadovavusią didžiajai koalicijai (kuriai priklausė ir OeVP), daugelis rinkėjų kaltina leidus į Austriją atvykti daugybei pabėgėlių.
Vis dėlto po Antrojo pasaulinio karo Austrijos politikoje dominavusi SPOe pasirodė kur kas geriau, nei daugelis tikėjosi.
Likus dviem savaitėms iki balsavimo, SPOe sukrėtė didžiulis skandalas – socialdemokratai buvo kaltinami, kad kampanijos metu naudojo „nešvarias“ technikas. Pradėta baimintis, kad partija rinkimuose patirs milžinišką nesėkmę, panašiai, kaip Vokietijos socialdemokratai praeitą mėnesį vykusiuose rinkimuose.
Vis dėlto pirminiai duomenys rodo, kad SPOe surinko beveik tiek pat balsų, kiek ir 2013-aisiais.
„Pernelyg nesidžiaugiame rezultatais, bet galime gyventi ir su jais, – sakė partijos lyderis Christianas Kernas ir pridūrė liksiantis partijos vadovo pareigose. – Kovojame prieš milžinišką poslinkį į dešinę.“
Socialdemokratų lyderis teigė manąs, kad vyriausybę formuos OeVP ir FPOe.
Žydų nerimas
S.Kurzas ir H.Ch.Strache'as atsisakė patvirtinti tokias spekuliacijas sakydami, kad palauks, kol bus paskelbti galutiniai rezultatai ir prezidentas įgalios rinkimų nugalėtoją suformuoti vyriausybę.
M.Kantoras: „Partijai, kuri skleidė ksenofobinę netoleranciją ir taikėsi į imigrantus, neturėtų būti suteikta vieta prie valdančiųjų stalo.“
Europos Žydų Kongresas (EJC) pasveikino S.Kurzą, tačiau paskatino jį „nesijausti skolingu kraštutinių dešiniųjų partijai jo naujojoje vyriausybėje“.
„Partijai, kuri skleidė ksenofobinę netoleranciją ir taikėsi į imigrantus, neturėtų būti suteikta vieta prie valdančiųjų stalo“, – sakė EJC prezidentas Moshe Kantoras.
Pirminiais duomenimis, SPOe ir FPOe surinko labai panašų skaičių balsų, todėl išsiaiškinti, kas užėmė antrąją vietą, gali užtrukti keletą dienų. Paštu balsavo apie 900 tūkst. rinkėjų, jų balsai bus suskaičiuoti anksčiausiai ketvirtadienį. Balso teisę šiuose rinkimuose turėjo 6,4 mln. austrų.
Vis dėlto nepanašu, kad antrosios vietos klausimas sutrukdys koalicijos polinkį į dešinę – OeVP ir FPOe greičiausiai vis tiek turės pakankamai paramos, kad suformuotų vyriausybę.
Mažesnės partijos taip pat bandė patekti į parlamentą. Tiesa, neaišku, ar Žaliųjų partija sulauks pakankamai paramos. Ji itin nukentėjo po to, kai vienas lyderių Peteris Pilzas pasitraukė ir suformavo savo judėjimą.
„Tai – kartus praradimas, žlugimas“, – sakė Žaliųjų partijos lyderė Ulrike Lunacek, atstovaujanti partijai ir Europos Parlamente.
2013-aisiais už žaliuosius balsus atidavė daugiau nei 12 proc. rinkėjų, šiemet – vos 3,9 proc. Į Austrijos parlamentą patenka partijos, surinkusios bent 4 proc. balsų.
Palaikymą naujajai P.Pilzo partijai išreiškė 4,3 proc. rinkėjų, liberalų „Neos“ partijai – 5,1 proc. Jei rezultatai drastiškai nesikeis, Austrijos parlamentą sudarys penkių partijų atstovai.
