Taip manyti visų pirma leidžia faktas, kad po virtinės skandalų iš esmės aptrupėjo pagrindinės centro dešiniosios partijos „Vienybė“ populiarumas – jai sociologai prognozuoja ne daugiau kaip 10 proc. rinkėjų balsų.
„Santarvę“, kuri paprastai yra Latvijos rusakalbių pasirinkimas, tikriausiai tradiciškai parems daugiau nei penktadalis šalies rinkėjų. Bet bent jau iki šiol kitos partijos koalicijų pagalba vis nustumdavo Rygos mero Nilo Ušakovo vadovaujamą politinę jėgą į opoziciją.
Šįkart situacija klampesnė. Mat galimybės bendradarbiauti su „Santarve“ neatmeta nei premjerą Marį Kučinskį turinti Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), nei nauja „prieš visus“ tipo populistinė partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV).
Taip, keliamos sąlygos – „Santarvė“ turėtų galutinai nusimesti įtarimų prorusiškumu šleifą ir aiškiai pripažinti, kad Rusija aneksavo Krymą. Bet galimybių tikrai yra.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją Latvijoje sudaro ŽVS, kurios vadovybei yra pavykę nustumti itin prastos reputacijos oligarchą, ilgametį Ventspilio merą Aivarą Lembergą ir jo sąjungininkus į paraštes, „Vienybė“ ir dešiniųjų „Nacionalinis aljansas“ (NA).
Analitikų teigimu, scenarijų yra įvairių – įmanomas ir ryškus pokytis Latvijos geopolitinėje orientacijoje, ir posūkis į Lenkijos ar Vengrijos tipo nacionalizmą. Kiti pastebi, kad prieš šiuos rinkimus kaip niekada garsiai kalbama apie asmenines laisves ir žmogaus teises.
Liberalios partijos prieš balsavimą teigia remiančios tos pačios lyties asmenų partnerystę, o tokiu pavyzdžiu pasekė net konservatyvus aljansas „Naujoji vienybė“ („Vienybė“ ir dar penkios regioninės partijos) – iki šiol dešiniesiems ši tema buvo tabu.
15min pristato visas populiariausias Latvijos politines partijas, situaciją jose prieš spalio 6-osios rinkimus ir galimas koalicijos dėliones po jų.
Latvijos centrinėje rinkimų komisijoje prieš šeštadienio balsavimą užsiregistravo šešiolika partijų ir partijų grupių. Kad patektų į 100 vietų Seimą, partijos turi užsitikrinti mažiausiai 5 proc. rinkėjų paramą.
„Santarvė“ – popierinė favoritė
Oficialus šios partijos pavadinimas – Socialdemokratų partija „Santarvė“, o ji buvo įkurta 2010 metais.
Tada susijungė kelios kairuoliškos ir iš esmės prorusiškos partijos – joms svarbiausi rusakalbiai rinkėjai ir būdingas Kremliaus liniją atitinkantis požiūris į Krymo aneksiją ir tarptautines sankcijas Rusijai.
Rygos miesto tarybos sprendimų dėka mieste atnaujinta daug mokyklų, vaikų žaidimo aikštelių, istorinių pastatų, kitų viešų vietų. Tačiau visų šių darbų kaina – dar labiau išsipūtusi miesto skola.
Tarp partijų, kurios prieš aštuonerius metus suvienijo jėgas, buvo ir Latvijos socialistų partija. Jai iki 2015 metų vadovavo buvęs sovietų komunistas Alfredas Rubikas, kuris buvo pasodintas už grotų dėl dalyvavimo puče prieš Michailą Gorbačiovą 1991 metų rugpjūtį.
Tiesa, „Santarvė“ jau nusipurčiusi socialistų – kaip ir bendradarbiavimo susitarimo su proputiniška Rusijos valdančiąja partija „Vieningoji Rusija“. Šį susitarimą kitos Latvijos partijos vadino pagrindiniu barjeru, užkertančiu kelią galimai partnerystei koalicijoje.
„Santarvei“ vadovauja Rygos meras Nilas Ušakovas. Stebėtojų teigimu, tai, kaip jis tvarkosi Latvijos sostinėje, signalizuoja, kaip partija valdytų visą šalį – yra ir teigiamų, ir neigiamų pavyzdžių.
Rygos miesto tarybos sprendimų dėka mieste atnaujinta daug mokyklų, vaikų žaidimo aikštelių, istorinių pastatų, kitų viešų vietų. Tačiau visų šių darbų kaina – dar labiau išsipūtusi miesto skola.
Portalas „Re:Baltica“ taip pat rašė, kad N.Ušakovas išleido apie 8 mln. eurų valstybės lėšų savireklamai socialiniuose tinkluose. Be to, daugiausia feisbuke kuriamos netikros paskyros, kuriose liaupsinama „Santarvė“.
Partijos kandidatas į premjerus – Vjačeslavas Dombrovskis. Geras N.Ušakovo draugas – buvęs ekonomikos ir švietimo ministras, anksčiau atstovavęs „Vienybei“.
V.Dombrovskis anksčiau taip pat buvo ekonominių ir politinių tyrimų centro „Certus“ tyrimų direktorius. Centro veiklą gausiai finansavo dabar jau veiklą nutraukęs bankas „ABLV Bank“ – jį JAV pareigūnai apkaltino didelio masto pinigų plovimu.
Be to, „Re:Baltica“ rašė, kad „Santarvė“ pasisamdė dviem JAV senatoriams, Lindsey Grahamui ir velioniui Johnui McCainui, dirbusį amerikietį politinį konsultantą Christianą Ferry. Jis padėjo kuriant kampanijos strategiją ir formuluojant politines idėjas.
„Santarvei“ visada svarbu pritraukti daugiau etninių latvių balsų. Šiuo tikslu N.Ušakovas buvo įtikinęs 45-erių Peterį Sprogį, buvusį vyskupą iš Latvijos baptistų sąjungos, būti partijos kandidatu į prezidentus.
Visgi nepraėjo nė 10 dienų, kai P.Sprogis atsiėmė kandidatūrą. „Santarvės“ pareigūnai prabilo apie „precedento neturinčią neapykantos kampaniją“ prieš šį etninį latvį – jis esą buvo puolamas dėl sprendimo susieti save su partija, neigiančia, kad Sovietų Sąjunga okupavo Latviją.
Žalieji ir valstiečiai – gana nuosaikūs
ŽVS užgimė 2002 metais – kaip Valstiečių sąjungos ir Žaliųjų partijos aljansas. Nuo to laiko šis darinys nuolat patenka į vyriausybę formuojančią koaliciją.
Šiuo metu ŽVS atstovauja tiek dabartinis ministras pirmininkas Maris Kučinskis, tiek prezidentas Raimondas Vėjuonis, kurio per kitą parlamentinę kadenciją laukia kova dėl perrinkimo ir kuris po šeštadienio rinkimų turės pavesti kam nors formuoti vyriausybę.
Ideologiškai partija yra gana nacionalistiška, bet ne taip aršiai kaip, pavyzdžiui, NA. ŽVS per rinkimų kampaniją kalbėjo apie savo pasiekimus – mokesčių reformas, tebesitęsiančias pastangas reformuoti sveikatos apsaugos sistemą.
Partijos programoje vis dėlto daugiau aptakių pažadų, o ne konkrečių tikslų.
Be to, ŽVS gana pažeidžiama dėl sąsajų su Ventspilio uosto politiku ir oligarchu Aivaru Lembergu, jau seniai kaltinamu ekonominiais nusikaltimais.
A.Lembergas – svarbi figūra vadinamųjų „oligarchų pokalbių“, slapta įrašytų saugumo tarnybų ir nutekintų savaitraščiui IR, skandale. Pokalbiuose šis verslininkas su kitais diskutuoja, kaip daryti įtaką žiniasklaidai ir iš esmės užvaldyti valstybę.
Tiesa, kandidatas į premjerus – ne jis (A.Lembergas oficialiai nebepriklauso ŽVS), o M.Kučinskis, kuris stengiasi projektuoti stabilumą. Dabartinis vyriausybės vadovas sėkmingai išvengia skandalų, o ekonomikos augimas tikrai netrukdo asmeniniams reitingams.
Per pastaruosius metus būta ir paslydimų. Žaliųjų partijos Rygos skyriaus vadovas Valentinas Jeremejevas pernai sukėlė skandalą Europos žaliųjų gretose, kai pareikalavo uždrausti „Baltic Pride“ eitynes Latvijos sostinėje.
Latvijos žalieji tuomet tiesiog paskelbė, kad tokia jau Valentino Jeremejevo asmeninė nuomonė. Kritikai pastebėjo, kad partiečio homofobinis išsišokimas liko aiškiai nepasmerktas.
Žaliųjų partijos Rygos skyriaus vadovas Valentinas Jeremejevas pernai sukėlė skandalą Europos žaliųjų gretose, kai pareikalavo uždrausti „Baltic Pride“ eitynes Latvijos sostinėje.
Daugelis šalies politikos analitikų ir rinkėjų prieš šeštadienio balsavimą svarstė, ar gali atsitikti taip, kad ŽVS ryšis suformuoti valdančiąją daugumą su „Santarve“.
Vis dėlto kažin ar partija rizikuos – nemaža dalis rinkėjų tokio žingsnio neatleistų. Už ŽVS balsuoja daug vyresnių etninių latvių, kurie pratę balsuoti ne tiek už politines idėjas, kiek už „savus“.
Populistai klausia: „Kam priklauso valstybė?“
Partiją KPV LV (daugiau apie partiją ir jos įkūrėjus specialiame komentare 15min rašė „Re:Baltica“ žurnalistė Inga Springė) 2016 metais įkūrė buvęs aktorius, parlamentaras Artusas Kaiminis. Į dabartinį parlamentą jis buvo išrinktas kaip Latvijos regionų asociacijos narys.
A.Kaiminis, kuris išgarsėjo filmuodamas parlamento komitetų ir plenarinius posėdžius ir juos tiesiogiai transliuodamas, niršiai puola svarbiausius, įtakingiausius Latvijos žurnalistus.
Partijos kandidatas į premjerus, teisininkas Aldis Gobzemas kartą viešai pagrasino „asmeniškai atleisti“ visuomeninio transliuotojo žurnalistą, kai „taps ministru pirmininku“. Jo teigimu, transliuotojas tyčiojasi iš politikų ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus.
KPV LV ilgą laiką laikėsi politikos paraštėse, tačiau vasarą staiga pakilo reitinguose, kai Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) agentai birželio 20-ąją sulaikė A.Kaiminį ir dar kelis asmenis bei apklausė visus juos pagal įtarimus dėl neteisėto partijos finansavimo.
Įsikūrusi KPV LV daug kalbėjo apie tai, kad vyriausybė turi tarnauti mokesčių mokėtojams ir piliečiams.
Bet dabar pagrindinė partijos siunčiama žinia – noras išdraskyti dabartinį politinį elitą, ministerijų skaičių sumažinti iki septynių ir įkurti oficialų informacinį kanalą, kuriame visuomenei būtų pranešama apie vyriausybės sprendimus, priimtus už uždarų durų.
A.Gobzemas teigia, kad politinis elitas slepia daugelio Latvijos žmonių skurdą, ir kasdien feisbuke skelbia vaizdo įrašus, kuriuose aiškina, esą žiniasklaida ir vyriausybė slepia ar ignoruoja didžiulius skandalus.
„Nacionalinio aljanso“ skrydis
NA pamažu tampa pagrindine dešiniųjų galia Latvijoje. Aišku, čia kaltos „Vienybės“ vidinės intrigos, tačiau NA lyderių atkaklumas pagirtinas.
Nuo 2011-ųjų pirmalaikių rinkimų Saeimoje deputatų turinti partija visų pirma rūpinasi etninių latvių interesais ir siekia latvių kalbos dominavimo švietime ir apskritai viešajame gyvenime.
NA taip pat deklaruoja, kad niekada nerems ir neprisijungs prie vyriausybės, kuri bus formuojama su „Santarve“.
NA propaguoja socialinį konservatyvizmą – reiškia antipatijas seksualinėms mažumoms, nepritaria partnerystės įstatymams ir agituoja už dosnų vaikų turinčių ar juos planuojančių šeimų rėmimą.
Užsienio politikoje partija aktyviai pasisako už narystę NATO ir didesnį gynybos finansavimą, palaiko Ukrainą. NA norėtų, kad Latvijoje būtų nuolat dislokuotos Aljanso pajėgos.
Partija skelbia esanti pasiruošusi atimti transliavimo licencijas iš rusiškų televizijos kanalų, kurie skleidžia propagandą ir dezinformaciją. Be jokios abejonės, NA taip pat deklaruoja, kad niekada nerems ir neprisijungs prie vyriausybės, kuri bus formuojama su „Santarve“.
Galiausiai NA pasisako prieš pabėgėlių perkėlimą į Latviją ir apskritai norėtų iki minimumo sumažinti migraciją.
Latvijos liberalai susivienijo
Prieš artėjančius rinkimus nustebino tik šių metų balandį suformuotas liberalus rinkiminis aljansas „Už vystymąsi/Už!“. Naujausiose apklausose fiksuojama, kad už šį darinį balsuotų solidūs 13 proc. rinkėjų.
Aljansas liberalus tiek ekonomine, tiek socialine prasme – pritariama civilinei partnerystei, o tuo pačiu ir plačioms LGBT bendruomenės teisėms. Tarp šalininkų – daug jaunimo, dalis jų perbėgo iš „Vienybės“ stovyklos.
„Už vystymąsi/Už!“ žada dvigubai pakelti slaugytojų atlyginimus, padidinti minimalią algą iki 500 eurų, per 10 metų padvigubinti ir vidutines pensijas.
Aišku, nors aljansas tikina norintis atšviežinti Latvijos politiką naujais jaunais veidais, jo kandidatas į premjerus – buvęs europarlamentaras, buvęs užsienio ir gynybos ministras Artis Pabrikas.
Dar yra ekspremjero Valdžio Dombrovskio buvęs bendražygis Danielis Pavlucas.
Naujosios konservatorių partijos staigmena
„Vienybės“ problemos padeda dar vienai centro dešinės politinei jėgai – Naujajai konservatorių partijai (NKP). 2014-aisiais įkurta partija tų pačių metų rinkimuose vietų parlamente nelaimėjo, bet pagreitį įgavo 2017 metais.
Būtent tada prie partijos prisijungė buvę aukšto rango KNAB pareigūnai – Juta Strikė ir Juris Jurašas. J.Strikė Latvijoje išgarsėjo dėl nuolatinių konfliktų su savo buvusiu viršininku Jaroslavu Strelčenoku – latviai šį kivirčą praminė juodąja komedija su muilo operos prieskoniu.
NKP siūlo palikti tik aštuonias ministerijas ir sujungti KNAB, Saugumo policiją ir Konstitucijos apsaugos biurą į vieną nacionalinę saugumo agentūrą, kuri kovotų su korupcija bei kitomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
Partija taip pat žada uždaryti visus lošimo namus Latvijoje. Išimtis būtų padaryta tik kazino geriausiuose viešbučiuose. NKP pakeltų minimalią algą iki 500 eurų, padidintų išmokas už vaikus, o gydytojams „į rankas“ mokėtų 1,7 tūkst. eurų.
Rinkėjams tai, regis, tinka. Naujausios apklausos rodo, kad už NKP šeštadienį balsuotų 15 proc. tokią teisę turinčių latvių.
„Naujoji vienybė“ ištampyta
Šis rinkiminis aljansas sudarytas iš buvusios pagrindinės centro dešiniųjų partijos Latvijoje – „Vienybės“ – ir dar penkių regioninių partijų.
Iš esmės tai bandymas išgelbėti „Vienybę“ nuo žlugimo – partiją yra palikę keli svarbiausi lyderiai, be to, jos reputacijai 2015-aisiais labai pakenkė tuometės partijos vadovės Solvitos Abuoltinos bandymas atstatydinti premjerę Laimduotą Straujumą.
Visos intrigos baigėsi tuo, kad L.Straujuma pati atsistatydino, o iniciatyva formuojant vyriausybę atiteko ŽVS, kuri nulipdė ministrų kabinetą su M.Kučinskiu priešakyje.
Reitingai žemyn ėmė ristis būtent tada – nepadėjo ir smulkus incidentas, kai S.Abuoltina pasišaipė iš nedidelės pensininkų protestuotojų grupelės prie Saeimos.
Dabar partijai vadovauja ekonomikos ministras Arvilas Ašeradenas. Bendram aljansui – europarlamentaras Krišjanis Karinšas.
Ilgą laiką „Naujosios vienybės“ reitingas svyravo ties 3-4 proc. riba – tai reikštų, kad patekimo į parlamentą tikėtis neverta. Vis dėlto įmanoma, kad aljansą parems iki 10 proc. rinkėjų.
Kas dar?
Rinkimuose taip pat dalyvauja krūvelė mažesnių partijų ir sąrašų. Viena jų – maža opozicinė partija „Iš širdies Latvijai“, siūlanti sumažinti Saeimos narių skaičių nuo 100 iki 60.
Latvijos regionų asociacija laikoma centristine politine jėga, partija „Progresyvieji“ – kairuoliais, kurių sąrašų penkiuose šalies regionuose priekyje – moterys.
Taip pat yra Latvijos rusų sąjunga, kuriai vadovauja Tatjana Ždanoka. Ji gina neva diskriminuojamus šalies rusakalbius, tiesa, taip pat mįslingai siūlo privatizuoti Latvijos visuomeninį transliuotoją.
Į rinkimus eina ir „Latvijos nacionalistai“ bei Veiksmo partija – šios politinės jėgos atvirai ragina apriboti homoseksualų teises ir pasisako prieš Stambulo konvenciją.
Latvijos centro partija norėtų, kad šalis paliktų NATO, grįžtų prie lato ir pasitrauktų iš euro zonos. Partija „Už alternatyvą“ prie viso to pridėtų mirties bausmės sugrąžinimą – ir už ekonominius nusikaltimus.
Galimi scenarijai
Tad kokia gali būti valdžios dėlionė po spalio 6-osios rinkimų?
Nuo pat 1991-ųjų Latvijos užsienio politika tvirtai orientuota į Vakarus – įstota į ES ir NATO. Atrodytų, kad tik politinis žemės drebėjimas išmuštų Rygą iš provakarietiškų vėžių. Vis dėlto gali būti, kad Latvija gali apsimiegojusi atsidurti Rusijos įtakos zonoje.
Jei apklausų rengėjai neklysta, raktą į Latvijos ateitį laiko ŽVS. Daugiausia balsų vėl sukaups „Santarvė“, bet valstiečiai ir žalieji greičiausiai liks antri bei galės rinktis, su kuo formuoti vyriausybę.
- Saugus variantas panašus į dabartinį – plati koalicija su dešiniosiomis ir liberaliomis jėgomis. Ir dabar vyriausybę suformavusi ŽVS, NA bei „Vienybės“ koalicija. Tokiu atveju orientacija į Vakarus išliktų.
- Tačiau ŽVS gali pasirinkti koaliciją su KPV LV ir „Santarve“. Toks scenarijus greičiausiai būtų įgyvendintas, jei iniciatyvą ŽVS viduje perimtų su A.Lembergu siejami partijos nariai. Tokios koalicijos atveju Latvijos užsienio politika įžengtų į nežinomybės kelią. Galbūt ŽVS ir galėtų paskirti proeuropietišką užsienio reikalų ministrą, bet tuomet iškiltų klausimų dėl „Santarvės“ pozicijos. Šios partijos lyderis N.Ušakovas 2014-aisiais peikė Vakarų sankcijas Rusijai, lankėsi Maskvoje netrukus po Krymo aneksijos ir puolė užsienio reikalų ministrą dėl draudimų keliems Rusijos piliečiams atvykti į Latviją. Savo ruožtu KPV LV lyderiai tiesiog neturi patirties. Bet jei įtarimai dėl šios populistinės partijos ryšių su oligarchu Ainaru Šleseru pagrįsti, gana iškalbinga tai, kad šis verslininkas simpatizuoja Vladimiro Putino režimui.
- Dar viena grėsmė – Lenkijos stiliaus liberalios demokratijos triumfas. ŽVS, KPV LV ir nacionalistinio NA koalicija nedarytų nuolaidų Maskvai, bet prisijungtų prie dešiniųjų populistų stovyklos, jau aiškiai matomos ES. „Spalio 6-ąją Latvija gali rinktis – ar sekti Estijos pavyzdžiu ir kurti atvirą šiaurietišką visuomenę, ar prisijungti prie lenkiškų bei vengriškų alternatyvų“, – rašė politologė Ina Bergmanė.
