43,59 proc. rinkėjų balsų gavusi dešiniojo sparno partija „Teisė ir teisingumas“ Seime iškovojo 235 mandatus iš 460. Opozicinė „Piliečių koalicija“ (KO), po kurios vėliava susibūrė kelios skirtingos jėgos, iš kurių ryškiausia partija „Piliečių platforma“ (PO), sulaukė vos 27,4 proc. rinkėjų palaikymo ir žemuosiuose rūmuose turės 134 vietas. 2015 metais į Seimą nepatekę kairieji šįkart turės 49 atstovus. Proeuropietiška Lenkijos valstiečių partija (PSL) gavo 30 mandatų, o radikaliais pareiškimais garsėjanti kraštutinius dešiniuosius suvienijusi Laisvės ir nepriklausomybės konfederacija (KON) – 11.
Aukštuosiuose rūmuose – Senate – valdančioji partija PiS turės 48, opozicinė „Piliečių koalicija“ – 43 vietas. Žaliesiems atstovaus 3, o kairiesiems – 2 kandidatai. Dar kelias vietas pasidalijo nepriklausomi senatoriai.
Nepasiūlė konkurencingos alternatyvos
Kas lėmė valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ sėkmę? Anot doc. dr. A.Pukšto, Seimo švytuoklė dar šiek tiek pajudėjo į dešinę. Tą lėmė ir rekordinis rinkėjų aktyvumas, siekęs apie 70 proc. Politologo teigimu, tai didžiausias aktyvumas per visą nepriklausomos Lenkijos istoriją.
„Ko gero, – svarstė jis, – žmonės valdantiesiems patikėjo tęsti pradėtus darbus. Nepaisant to, kad dauguma varšuviečių savo balsus atidavė „Piliečių koalicijos“ atstovams, kituose miestuose ir miesteliuose konservatoriai oponentus sutriuškino. Paaiškinimų yra pačių įvairiausių, tačiau vienas iš populiariausių – tai valdančiųjų vykdyta socialinė politika, kuriai įgyvendinti pasiūlytas platus spektras priemonių ir instrumentų.“
Pašnekovas pastebėjo, kad Lenkijos konservatoriai iš kairiųjų jėgų atėmė pagrindinį argumentą – socialinę politiką, todėl pastarieji apsiribojo siauresne programa. Pasak doc. dr. A.Pukšto, opozicijos programoje liko tik Bažnyčios kritika ir mažumų teisės, todėl nieko keisto, kad ji sulaukė tokio nedidelio rinkėjų palaikymo. 15min jis paaiškino, kad norėdamos pasirodyti geriau, kitos partijos turėtų pasiūlyti platesnes programas ir sukurti konkurencingą alternatyvą.
Praradę D.Tuską taip ir neatsigavo
Teismų reformos skandalas bei kritika dėl nacionalinio transliuotojo perėmimo valdančiųjų žinion, atrodo, Lenkijos rinkėjų nepaveikė. Kaip pastebėjo 15min kalbintas A.Pukšto, ne viskas yra tik juoda ir balta: „PiS paviešino ir visuomenei pristatė daugybę korupcinių nusižengimų, įvykusių valdant dabar jau opozicinei „Piliečių platformai“. Kitas dalykas, tuomet vyravo didelis nepasitenkinimas teismų darbu, o konservatoriai aiškino, kad jų siūlomas būdas – vienintelis siekiant pakeisti sistemą. Be to, nepamirškime, kad „Piliečių platforma“ buvo susijusi ne su viena didele korupcine byla.
Partija turi išsivalyti ir atkurti reputaciją. Didžiausia jų klaida – kad nepakeitė senųjų lyderių, kurie valdžioje jau buvo ir lenkų rinkėjų nėra mėgstami. Manau, dalis jų rinkėjų „nutekėjo“ į kairę, o kai kurie nusivylę išvis pasiliko namuose. Rinkėjai nenori antrą sykį patikėti liberalais, nes jie tą pasitikėjimą jau sugriovė.“
Dar viena opozicijos pralaimėjimo priežastis, kaip paaiškino doc. dr. A.Pukšto, lyderio stygius. Anot jo, po Donaldo Tusko išvykimo į Briuselį „Piliečių platforma“ taip ir neatsigavo.
„Atrodo, – svarstė pašnekovas, – kad Grzegorzas Schetyna jam nė iš tolo neprilygsta. Jeigu partija neturi vienijančio lyderio, tai jos likimas liūdnokas. Žinoma, prieš paskutinę rinkimų fazę partija bandė išeksponuoti Malgorzatą Kidawą-Blonską ir taip kiek „pamirksėjo“ feministinei pusei, tačiau faktas, kad partija išgyvena sunkius laikus, lieka. Kalbama, kad laukia naujo pirmininko rinkimai.“
Kaip teigė 15min pašnekovas, seniau rinkėjus bandžiusi mobilizuoti demonstracijomis ir piketais, nukreiptais prieš teismų reformą ir žiniasklaidos laisvę, opozicija netrukus išsikvėpė ir rinkėjams nieko naujo nepasiūlė. Pasak politologo, liberalios idėjos, kurios dar prieš dešimtmetį buvo populiarios visoje Europoje, šiuo metu išgyvena rimtą krizę. Jo nuomone, Lenkijai, kuri ne veltui vadinama katalikiška šalimi, reikėtų ypatingo liberalaus kelio, kurio „Piliečių platformai“ atrasti nepavyko.
Opozicijai atitekęs Senatas kortų nesumaišys
Paklaustas, kaip politinį gyvenimą pakreips Senate valdančiųjų prarasta dauguma, doc. dr. A.Pukšto pastebėjo, kad tokios situacijos parlamentinės Lenkijos istorijoje, tikriausiai nėra buvę. Vis dėlto, jo nuomone, Senato vaidmuo nedidelis, todėl didesnių iššūkių PiS neturėtų kilti.
„Žinoma, – sakė jis, – senatoriai turi įtakos formuojant radijo ir televizijos bei teismų tarybas ir skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, todėl tam tikrą reikšmę, nors ir nedidelę, turės.“
„Be abejo, tiek teoriškai, tiek ir praktiškai dar įmanoma konservatoriams tuos 3 nepriklausomus senatorius prisivilioti, bet jie ne sykį jau deklaravo savo prisirišimą prie „Piliečių koalicijos“, tad perbėgti būtų labai nesolidu“, – pridūrė jis.
Radikalios idėjos neaplenkė Lenkijos
Į Seimą pateko ir su Laisvės ir nepriklausomybės konfederacijos vėliava susibūrusios kraštutinių dešiniųjų jėgos. Tačiau, kaip pastebėjo 15min kalbintas politologas, radikalių euroskeptikų banga nuvilnijo per visą Europą, todėl ir Lenkija nėra išimtis.
Belieka tikėtis, kad „Teisė ir teisingumas“ nuo jų atsiribos ir nenorės bendradarbiauti jokiose srityse.
„Žinoma, – kalbėjo A.Pukšto, – tai liūdna žinia, nes ši politinė jėga dažnai mojuoja antisemitiniais ir antiimigrantiniais šūkiais, net pasigirdo teigiančių, kad reikėtų grįžti į XIX amžių, kai moterys neturėjo teisės balsuoti. Tai skandalingi pareiškimai, tačiau belieka tikėtis, kad „Teisė ir teisingumas“ nuo jų atsiribos ir nenorės bendradarbiauti jokiose srityse. Verta pastebėti, kad išrinkta ir radikalios kairės atstovų, todėl galima sakyti, kad įvyko tam tikra politinės scenos poliarizacija.“
Užsienio politikos kryptis nesikeis
O kaip plėtosis Lenkijos ir Europos Sąjungos santykiai? Anot politologo, esminių pokyčių tikėtis nereikėtų. Aštrius ginčus įplieskusios teismų reformos klausimai, atrodo, nebus pirmoje vietoje. Kaip pastebėjo doc. dr. A.Pukšto, Europa turi gausybę svarbesnių problemų, pavyzdžiui, „Brexit“. Tikėtina, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo, Lenkija įgis dar geresnes pozicijas.
Europiniame branduolyje draugų ratas nėra toks didelis, todėl manau, kad lenkų politikai tai supranta ir net kiek piktnaudžiauja.
„Europiniame branduolyje draugų ratas nėra toks didelis, todėl manau, kad lenkų politikai tai supranta ir net kiek piktnaudžiauja. Noriu priminti, kad Europos Komisijos vadove paskirta Ursula von der Leyen po Paryžiaus iškart lankėsi Lenkijoje, taip lyg tiesdama ranką bendradarbiavimui, bet ar šalies Vyriausybė bus tam pasiruošusi – pamatysime“, – 15min pasakojo doc. dr. A.Pukšto.
Politologo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai turėtų tekėti sena vaga, bent kol Vyriausybei vadovauja Saulius Skvernelis. Pasak jo, prezidentas Gitanas Nausėda užsienio politikoje tarp prioritetų laviruoja žymiai geriau negu vidaus politikoje ir net atrodo, kad tam tikrą santykių su Lenkija formulę jau atrado.
„Jis akcentuoja, kad Lenkija yra strateginis partneris, – paaiškino pašnekovas, – bet, kita vertus, vizito Berlyne metu akcentavo, kad Lietuva palaiko Prancūzijos ir Vokietijos siūlomą gilesnės ES integracijos idėją. Taigi, šiame kontekste abiejų šalių vizijos gali skirtis, bet kalbant apie saugumo ir gynybos, bendros kovos su Rusijos propaganda ar energetinio saugumo projektus – tai Lietuva ir Lenkija privalės bendradarbiauti. Tiesą sakant, tai jau ir dabar vyksta.“
Kas įveiks A.Dudą?
Pavasarį Lenkijos laukia prezidento rinkimai. Ar atsiras lyderis, galintis įveikti dabartinį konservatorių remiamą šalies vadovą Andrzejų Dudą? 15min kalbinto politologo teigimu, rezultatas lieka neaiškus, kol kamuolys žaidimo aikštelėje. Kitaip tariant, opozicijos pralaimėjimas Seimo rinkimuose gali tapti rimtu spyriu imtis veiksmų.
„Kol kas, – dėstė A.Pukšto, – aiškaus lyderio jie neturi, tačiau jeigu liberalai nusileis ir padarys plačią koaliciją su valstiečiais, rinkimuose galėtų varžytis ne tik kaimuose, bet ir miestuose labai populiarus politikas – proeuropietiškas PSL pirmininkas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.“ Vis dėlto, politologas pabrėžė, kad dabartinis šalies prezidentas yra labai populiarus, todėl jį įveikti lengva nebus.
„Populiarumu A.Duda lenkia visus, netgi D.Tuskas smarkiai atsilieka. Anksčiau dar buvo svarstoma, kad jis galėtų sugrįžti, bet atrodo, kad tai būtų per daug rizikinga – geriau būti politinėje pensijoje, negu rizikuoti pralaimėti prezidento rinkimus“, – 15min pasakojo politologas doc. dr. A.Pukšto.
