Vienoje skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių parlamentas yra laikomas labiausiai korumpuota institucija. Skaičiai rodo, kad rumunų nepasitikėjimas įstatymų leidėjų veikla nėra be pagrindo.
2012 metais Rumunijos parlamento rinkimuose buvo išrinkti 588 nariai. 29 iš jų buvo nuteisti dėl kriminalinės veiklos arba tiriami Nacionalinio antikorupcijos direktorato.
Buvusio premjero V.Pontos socialdemokratai vis dar pirmauja reitinguose, tačiau naujasis partijos lyderis Liviu Dragnea gali netapti premjeru. Šalies prezidentu 2014 metais tapęs Klausas Iohannisas pažadėjo neleisti užimti aukščiausių postų jokiam politikui, turinčiam kriminalinę praeitį ar įtariamam nusikalstama veika.
L.Dragnea buvo nuteistas dvejiems metams lygtinai dėl bandymų suklastoti referendumo rezultatus 2012 metais.
Tiesa, nei L.Dragneos, nei V.Pontos nusikalstama veika nesutrukdė Rumunijos socialdemokratams išlikti populiariausia šalies politine jėga ir netgi laimėti birželio mėnesį vykusius vietos valdžios rinkimus.
L.Dragnea tuomet aiškino, kad rumunai turi du pasirinkimus: arba uždėti politikams antrankius, arba turėti užtikrintas komunalines paslaugas.
L.Dragnea tuomet aiškino, kad rumunai turi du pasirinkimus: arba uždėti politikams antrankius, arba turėti užtikrintas komunalines paslaugas.
Jei socialdemokratai laimės ir šiuos parlamento rinkimus, L.Dragnea gali paaukoti savo ambicijas ir premjero postą užleisti nesusitepusiam kolegai, dabartinės vyriausybės ministrui Vasilei Dincu.
„Jis protingas, orientuotas į vakarus, subrendęs lyderis, subalansuoto požiūrio, kilęs iš Transilvanijos regiono“, – pasakojo Rumunijos politikos analitikas Radu Magdinas.
Pats L.Dragnea teigė, kad V.Dincu yra „geras draugas“, tačiau tikino, kad kol kas nėra kandidatas į premjero postą.
Viltis – nauja politinė jėga
Su korupcija šalyje atkakliai kovojantis prezidentas K.Iohannis gali viltis sėkmingo jo vadovaujamos liberalų partijos pasirodymo. Jei liberalams pavyktų suformuoti koaliciją su Rumunijos išsaugojimo sąjunga, jie gali tikėtis perimti valdžią iš socialdemokratų.
Tuomet vyriausybės vadovo postas būtų paliktas technokrato, buvusio Europos Komisijos žemės ūkio srities komisaro Daciano Cioloso rankose. Būtent D.Ciolosas praėjusių metų lapkritį perėmė premjero postą iš V.Pontos.
D.Ciolosas nedemonstruoja didelio entuziazmo išlikti aukščiausioje valdžioje, tačiau sutiktų tęsti pradėtus darbus. „Tokiu pasikeitimų laikotarpiu labai sunku išlikti neutraliu“, – teigė jis.
Europos Politikos centro Briuselyje analitikas Paulas Ivanas pastebėjo, kad rinkimų kampanija šiuose parlamento rinkimuose buvo labai anemiška, be rimtesnių diskusijų ir pasiūlymų. Jei rinkėjų aktyvumas bus mažas, tai pagelbės socialdemokratams.
Jaunimas ir miestų gyventojai šiuose rinkimuose aktyviausiai balsuos už Rumunijos išsaugojimo sąjungą. Sostinėje Bukarešte susikūręs politinis judėjimas siekia išvesti šalį iš korupcijos. Jis suvienijo socialinius aktyvistus, užsienyje gyvenusius rumunus, žmones, nesusijusius politiniais saitais su senąja, korumpuota sistema.
Tiesa, P.Ivanas pastebėjo, kad socialdemokratai vis dar turi nenusveriama galia – rinkėjus regionuose.
Tiesa, P.Ivanas pastebėjo, kad socialdemokratai vis dar turi nenusveriama galia – rinkėjus regionuose. Ten partija turi tvirtus skyrius, o daugiau nei pusė regionuose gyvenančių šalies gyventojų simpatizuoja socialdemokratų populistiniams pažadams.
Socialdemokratai žada didinti minimalią algą, mažinti pajamų mokestį ir viešojo administravimo išlaidas. Tai rinkėjus priverčia pamiršti kovą su korupcija ir rinkti šios partijos atstovus.
Jei socialdemokratai išties laimės daugumą parlamente ir pradės įgyvendinti savo pažadus, tai gali grėsti rimtu smūgiu pastaraisiais metais itin sparčiai augusiai Rumunijos ekonomikai. Biudžeto deficitas gali peržengti net 3 procentų ribą.
