Sėkmę apklausos žada dabartiniams valdantiesiems – dešiniųjų pažiūrų Nacionalinei liberalų partijai (PNL).
Žemuosiuose parlamento rūmuose yra 329 vietos, daugumai užsitikrinti reikia 165 mandatų. 308 Deputatų rūmų nariai renkami daugiamandatėse apygardose, kurių visoje šalyje yra 43. Į vietas parlamente gali pretenduoti partijos, kurios peržengia 5 proc. barjerą nacionaliniu lygmeniu arba gauna bent po 20 proc. balsų keturiose apygardose. Dar keturios vietos tokiu pat principu atitenka diasporai, likusios – tautinėms mažumoms pagal atskirą sistemą.
Prieš du mėnesius vyko savivaldos rinkimai. Juose PNL gavo daugiausiai balsų, bet pagal kontroliuojamas miestų tarybas liko antra po opozicinių socialdemokratų (PSD).
Rinkimų favoritai – valdantieji
Valdančioji PNL partija savo ministrų kabinetą suformavo tik 2019 metų lapkritį, kai po serijos skandalų parlamentas išreiškė nepasitikėjimą PSD premjerės Vioricos Dancilos (ji buvo jau trečia PSD premjerė per kadenciją) kabinetu. Tuomet PNL lyderis Ludovicas Orbanas suformavo mažumos vyriausybę.
Po ketverių mėnesių parlamentas išreiškė nepasitikėjimą šia vyriausybe po jos bandymų keisti parlamento rinkimų sistemą į dviejų turų mažoritarinę. Vienu metu atrodė, kad šalis neišvengs pirmalaikių rinkimų, bet prasidėjus COVID-19 pandemijai, patvirtintas naujas L.Orbano ministrų kabinetas.
Lietuvoje gerokai labiau žinomas Vengrijos premjeras Victoras Orbanas su savo bendrapavardžiu jokių sąsajų neturi, o vengrišką pavardę L.Orbanas nešioja, nes gimė rumunės ir vengro šeimoje.
Neseniai Orbanai susikirto dėl Vengrijos ir Lenkijos veto Europos sąjungos (ES) biudžetui. Lėšos iš Briuselio yra svarbios ir rinkimų kampanijai – COVID-19 išryškino šalies infrastruktūros trūkumus, o L.Orbanas žada statyti tris modernias regionines ligonines.
Briuselis sunkiai rasdavo kalbą su PSD premjerais. Ši partija siekė įgyvendinti kontroversišką teisingumą reformą. PNL vyriausybė tokius veiksmus sustabdė.
Atmosfera parlamente visą praėjusios kadencijos laikotarpį buvo įtempta – abi didžiausios partijos visomis išgalėmis mėgindavo stabdyti viena kitos pasiūlymus.
Prie įtampos mažinimo neprisidėjo ir tai, kad prieš savivaldos rinkimus apie 100 PSD merų (iš viso jų renkama daugiau negu 3000) perėjo į PNL – tokios vilionės įprastos šalies politikoje.
Dešinieji vykdo aktyvią užsienio politiką. Ypač pastaruoju metu galima atkreipti dėmesį į tai, kad Rumunija yra tarp labiausiai JAV poziciją dėl „Huawei“ dalyvavimo diegiant 5G technologijas palaikanti šalis.
Kampanijoje PNL pabrėžia ekonomikos gaivinimą po COVID-19 krizės, šalies modernizaciją, konkurencingumo skatinimą ir reformų vykdymą, viešojo sektoriaus skaitmenizaciją. Nemažas dėmesys skiriamas ir jaunimui: žadama kovoti su jų nedarbu, remti studentų verslo iniciatyvas.
Socialdemokratų partija (PSD) šią parlamento kadenciją baigė kaip opozicinė politinė jėga, nors vis dar turi didžiausią frakciją parlamente.
L.Orbanas pagrindiniu PNL tikslu rinkimuose laiko pergalę, kuri leistų formuoti vyriausybę be jokių partnerių. Vargu ar tai įmanoma – apklausos PNL žada kiek daugiau negu 30 proc. balsų.
Socialdemokratai stokoja charizmatiško lyderio
Socialdemokratų partija (PSD) šią parlamento kadenciją baigė kaip opozicinė politinė jėga, nors vis dar turi didžiausią frakciją parlamente.
Tačiau šį kartą laimėti rinkimus bus labai sudėtinga – paskutiniuose trejuose rinkimuose (prezidento, Europos parlamento ir savivaldos) PNL kairiuosius pranoko.
PSD mėgino nukelti rinkimus, argumentuodama tuo, kad dėl COVID-19 diaspora turės labai ribotas galimybes atiduoti savo balsus (beje, diaspora menkai palaiko PSD), o ir padėtis Rumunijoje nėra pati geriausia.
Šiuo metu pagal sergamumą COVID-19 Rumunija yra tarp Europos vidutiniokų – Lietuvoje padėtis prastesnė.
Kai PSD buvo valdžioje, pasižymėjo korupcijos skandalais ir teisine reforma, kuri sulaukė dėmesio iš Briuselio. Socialdemokratai siekė sušvelninti bausmes už piktnaudžiavimą valdžia ir išplėsti galimybes taikyti amnestiją.
Tikslas – padėti išvengti partijos lyderiui Liviu Dragnea laisvės atėmimo bausmės. Tokios iniciatyvos buvo viena iš pagrindinių po 2016 metų parlamento rinkimų suformuotos Sorino Grindeanu vyriausybės žlugimo priežasčių, o 2019 metais L.Dragnea galiausiai buvo įkalintas.
Žvelgiant istoriškai, PSD yra sėkmingiausia šalies partija po sovietinio režimo žlugimo. Nors save laiko kairiąja politine partija, pasižymi gana nacionalistiška ideologija bei puikiais santykiais su stačiatikių bažnyčia.
Vienas iš keisčiausių atvejų užfiksuotas Deveselu miestelyje – meru perrinktas jau miręs PSD politikas, nes rinkimų komisija nespėjo perspausdinti biuletenių.
Socialdemokratai buvo didžiausia partija, palaikiusi 2018 metų referendumo iniciatyvą konstituciškai įtvirtinti nuostatą, kad šeimą gali sudaryti tik vyras ir moteris. L.Dragnea bei kitas buvęs PSD lyderis Victoras Ponta yra kritikavęs ir Georgo Soros‘o politinę įtaką šalyje.
Partijos elektorate dominuoja vyresni, mažiau išsilavinę, neturtingi kaimų gyventojai. Tai padėjo išsaugoti daugumos vietos valdžios tarybų kontrolę savivaldos rinkimuose rugsėjį. Vienas iš keisčiausių atvejų užfiksuotas Deveselu miestelyje – meru perrinktas jau miręs PSD politikas, nes rinkimų komisija nespėjo perspausdinti biuletenių.
Socialdemokratai rinkimų kampanijoje orientuojasi į ekonomiką. Jie žada, kad BVP jų kadencijos metu kasmet augs po 4,4 proc. ir 2024 metais pasieks 80% ES BVP vienam gyventojui vidurkio. 57 proc. didėtų minimali alga, 32 proc. – pensijos.
Nuo pajamų mokesčio būtų atleisti gaunantys minimalias algas, šeimos, auginančios vaikus, sulauktų mokestinių lengvatų. Taip pat būtų siekiama mažinti biudžeto deficitą, sukurti milijoną darbo vietų. Panašūs pažadai buvo ir prieš ketverius metus, tada prie įgyvendinimo priartėti nepavyko.
Lyderystė laikoma silpnąja PSD vieta. Pastarąjį dešimtmetį PSD nuolat turėdavo charizmatišką ir patrauklų lyderį. Vienas iš jų – Victoras Ponta dabar kandidatuoja su savo nauja partija, kuri pritraukė apie 20 anksčiau PSD priklausiusių parlamentarų. Dabartinis lyderis, parlamento pirmininkas Marcelis Ciolacu stokoja savo pirmtakų charizmos.
M.Ciolacu viešai deklaruoja, kad tikisi rinkimus laimėti, o po rinkimų atmeta galimybę bendradarbiauti tik su PNL. Jis teigia, kad PNL nėra pasiruošusi suvaldyti COVID-19 sukeltą ekonominę krizę ir imsis didinti PVM bei parduoti pelningas valstybės įmones.
Apklausos PSD žada 21-28 proc. balsų.
Padėtį gali sujaukti liberalai
Nors visą praėjusią parlamento kadenciją visų dėmesį buvo prikausčiusi PNL ir PSD priešprieša, staigmeną rinkimuose gali pateikti dviejų partijų: Sąjungos Gelbėkime Rumuniją ir Laisvės, Vienybės ir Solidarumo koalicija (USR-PLUS).
Optimizmo įkvepia savivaldos rinkimai – Bukarešto ir Timišoaros miestus dabar valdo USR-PLUS kandidatai, Europos parlamento rinkimuose partija gavo 22 proc. balsų.
USR-PLUS siekia reformuoti šalį, vienija daug pilietinės visuomenės aktyvistų ir yra labiausiai palaikomi miestuose. Kol kas trūksta tik platesnės paramos bazės regionuose.
Staigmeną rinkimuose gali pateikti dviejų partijų: Sąjungos Gelbėkime Rumuniją ir Laisvės, Vienybės ir Solidarumo koalicija (USR-PLUS).
Daugelis USR-PLUS laiko realiausia PNL sąjungininke po rinkimų, tačiau derybos lengvos nebūtų. Partijos ne visada sutaria dėl reikalingų reformų, o USR-PLUS norėtų ir kitos kandidatūros į premjerus, ambicijų juo tapti neslepia jų lyderis Dacianas Ciolosas.
Politikas žada, kad net jeigu teks būti mažaisiais koalicijos partneriais, bet USR-PLUS savo programą pajėgs įvykdyti.
Pagrindine šalies problema USR-PLUS laiko valstybės institucijų politizaciją. Partija išskiria šešis prioritetus: sutvarkyti PSD palikimą teisingumo srityje, depolitizuoti švietimo sistemą, modernizuoti sveikatos infrastruktūrą sukuriant specialų fondą, didinti šalies miškų plotą, plėtoti ateities aukštąsias (ypač žaliąsias) technologijas, didinti plačiajuosčio interneto prieinamumą.
Kritikai teigia, kad ši partija atstovauja G.Soroso interesams. Šalyje populiari sąmokslo teorija, kad pilietinius judėjimus šalyje kontroliuoja šis JAV milijonierius, o pastarųjų lyderiai įsitraukia į dešiniųjų partijų veiklą. PSD lyderių aplinkos žmonės D.Ciolosą yra pavadinę G.Soroso agentu.
D.Ciolosas keletą metų yra buvęs technokratinės vyriausybės premjeru (2015-2017), dirbęs ir ES Komisaru žemės ūkiui. Dabar jis Europos parlamento (EP) narys ir trečios pagal dydį jame grupės „Atnaujinkime Europa“ lyderis. Apklausos partijai žada 17-23 proc. balsų.
Parlamente gali dirbti šešios partijos
Svarbus rinkimuose bus ir trijų mažesnių partijų pasirodymas – jos visos pretenduoja peržengti 5 proc. barjerą.
Viena iš jų – naujoji V.Pontos partija „Už Rumuniją – Socialliberalai“ (PRO). Šiemet prie šios partijos prisijungė Liberalų ir demokratų aljansas (ALDE). Anksčiau ALDE buvo PSD sąjungininkai, bet dabar nutarė ryšius nutraukti.
PRO retorika labai primena PSD, partijos konkuruoja dėl panašios rinkėjų grupės. Ypač daug dėmesio V.Ponta skiria ekonomikos krizei ir prognozuoja, kad ji bus gilesnė, negu prieš dešimtmetį. Apklausos žada labai skirtingus rezultatus: nuo 5 iki 11 proc. balsų.
Ilgą laiką politinę įtaką šalyje išlaiko Rumunijos vengrų demokratinis aljansas (UDMR). Nors tautinių mažumų partijų yra ir daugiau, bet UDMR vienintelė įtakinga nacionaliniu lygmeniu. 1989 m. įkurta partija dirbo ne vienoje koalicijoje.
Tiesa, konkurencija pastaruoju metu auga, nes stiprėja Vengrų liaudies partija. Apklausos UDMR žada 4-7 proc. balsų.
Į parlamentą patekti gali buvusio šalies prezidento Traiano Basescu įkurta Liaudies judėjimo partija (PMP). Dešinioji politinė jėga savivaldos rinkimuose gavo 6 proc. balsų, nuo to laiko palaikymas mažėja.
Nepadeda ir kontraversiški kandidatai. Pavyzdžiui, Konstancoje partijos sąrašą veda T.Basescu dukra Elena, dažnai vadinama Rumunijos Paris Hilton. Daugelio rumunų nuomone, vakarėliai jai rūpi labiau negu politika.
Vis dar savo ištikimų šalininkų turintis T.Basescu į parlamentą nekandidatuoja ir kampanijoje beveik nematomas. Apklausos PMP žada 3-7% balsų.
Valdžioje liks dešinieji
Net jeigu PSD pasirodymas ir pranoktų lūkesčius, tikriausiai ši politinė jėga vis tiek liktų opozicijoje dėl paprastos priežasties – būtų sunku surasti partnerių. PMP ir USR-PLUS tada, kai šalį valdė PSD, buvo opozicijoje.
Vienintelis realus partneris – PRO. Galbūt būtų galima patraukti į savo pusę pragmatišką vengrų UDMR, bet ši partija apskritai gali likti ir be atstovavimo parlamente arba pretenduoti tik į tautinių mažumų kvotą.
Nors PNL po rinkimų turbūt lauks nelengvos derybos su USR-PLUS, bet jie gali tikėtis ir PMP paramos arba UDMR palaikymo. Veikiausiai būtent aplink dešiniąsias partijas ir vėl bus formuojama naujoji Rumunijos vyriausybė.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
