Papildyta 23.11 val. Donecko srityje balsavo 13,74 proc. rinkėjų
Donecko srityje pirmalaikiuose prezidento rinkimuose balsavo 13,74 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Kaip praneša Donecko srities administracija, iki 21 val. separatistų dominuojamame regione veikė 552 rinkimų apylinkės.
Administracijos duomenimis, savo valią pareiškė 100 812 arba 15,63 proc. visų rinkėjų.
Preliminariais duomenimis, iki 20 val. visoje Ukrainoje balsavo 60,04 proc. rinkėjų. Duomenis atsiuntė 38 apygardos iš 14 regionų.
Papildyta 22 val. B.Obama sveikina Ukrainos rinkėjų ryžtą
JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino „ryžtingus“ ukrainiečius, sekmadienį dalyvavusius prezidento rinkimuose, kurie, Vakarų manymu, turėtų grąžinti stabilumą po mėnesius trukusios politinės sumaišties.
„Nepaisydami provokacijų ir smurto, milijonai ukrainiečių ėjo balsuoti visoje šalyje ir net Rytų Ukrainos, kur Rusijos remiamų separatistų grupės siekė atimti pilietines teises ištisuose regionuose, dalyse kai kurie drąsūs ukrainiečiai vis tiek sugebėjo atiduoti savo balsus“, – sakė B.Obama, kurį citavo Baltieji rūmai.
Prezidentu išrinktas P.Porošenka, rodo apklausa
Papildyta 20.25 val. Donecko srityje rinkimai neįvyko 23 miestuose ir šešiuose rajonuose
Donecko srities administracijos Vidaus reikalų departamentas skelbia, kad iki 17 val. rinkimai turi būti laikomi neįvykusiais 23 Donecko srities miestuose ir šešiuose rajonuose.
Donecko srities administracija yra suskirstyta į 18 rajonus ir 28 miestų savivaldybes.
Ukrainos rinkėjų komiteto duomenimis, iki 15 val. Donecko srityje balsavo tik 13,6 proc. rinkėjų.
Papildyta 18.10 val. Luhansko srityje suimti 14 smurtauti ketinusių separatistų
Petro Porošenkos rinkimų štabo vadovas Vitalijus Kovalčukas spaudos konferencijoje pranešė, kad Luhanske suimti 14 vyrų, planavusių teroristinį išpuolį.
„Luhansko srityje sulaikyti 14 piliečių. Jie pavogė biuletenius iš 263-266 apylinkių. Atėjo į apylinkes su ginklais. O 259-ojoje rinkimų apylinkėje pabandė organizuoti teroristinį išpuolį. Tada jie ir buvo sulaikyti“, – sakė V.Kovalčukas.
Papildyta 17.45 val. Rinkėjų aktyvumas viršija 40 proc.
Vyriausioji rinkimų komisija praneša, kad gavus duomenis iš 180 iš 225 rinkimų apygardų, rinkėjų aktyvumas iki 15 val. buvo 40,44 proc.
Beveik visose srityse rinkėjų aktyvumas viršijo 40 proc. Mažiau aktyvūs rinkėjai tik Dnipropetrovske, Zaporožėje, Mykolajive, Chersone, Charkove, Užkarpatėje ir Odesoje, kur balsavusiųjų skaičius vyruoja nuo 31 iki 39 proc.
Donecko srityje duomenis atsiuntusiose apygardose rinkėjų aktyvumas iki 15 val. siekė 10,78 proc. Luhanske dviejose apygardose balsavo 17,77 proc. rinkėjų.
Papildyta 17.18 val. Rinkėjų aktyvumas Donecke iki 15 val. – 9 proc.
Ukrainos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Donecko srityje iki 15 val. rinkėjų aktyvumas buvo 9,11 proc.
Tiesa, informaciją komisija gavo tik iš vienos rinkimų apygardos. iš viso Donecko srityje yra 22 rinkimų apygardos.
Vyriausioji rinkimų komisija apie balsavimą Luhansko srityje duomenų neturi.
Papildyta 15.56 val. Iki 15 val. balsavo 38,53 proc. rinkėjų
Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje skelbiama, kad iki 15 val. balsavo 38,53 proc. rinkėjų.
Tiesa, duomenų iš separatistų dominuojamų Donecko ir Luhansko sričių dar nėra.
Aktyviausiai iki 15 val. balsavo Lvovo srities gyventojai – čia savo balsus atidavė jau 51,15 proc. rinkėjų.
Vinycios srityje Ukrainos pietvakariuose balsavo 46,71 proc. rinkėjų, Rivne – 46,1 proc., Kijevo srityje – 42,79 proc., Poltavos srityje – 41,49 proc.
Rytinėje Dnipropetrovsko srityje iki 15 val. balsavo 32,9 proc. rinkėjų, Charkove – 24,05 proc.
Donecko gubernatorius S.Taruta: rinkimai Donecke vyksta
„Trukdyti žmonėms rinkti valdžią savo žemėje – tai reiškia atimti jų balso teisę. Tie, kurie tą daro, yra okupantai ir barbarai. Tokie veiksmai kelia daugumos Donbaso gyventojų pasipiktinimą“, – sakė Donecko gubernatorius S.Taruta.
Donecko srities laikinasis gubernatorius Sergejus Taruta teigia, kad valdžia daro viską, kad rinkimai įvyktų ir šiame rytiniame separatistų dominuojamame regione.
14 val. duomenimis rinkimų komisijos veikė devyniose iš 22 srities rinkiminių apygardų. Pats gubernatorius sako balsavęs ten, kur jam ir priklauso pagal gyvenamąją vietą, – Mariupolyje.
„Rinkimai srityje vyksta. Vis dėlto tenka konstatuoti, kad dalis rinkėjų negalėjo pasinaudoti teise išreikšti savo valią. Mes negalime rizikuoti mūsų piliečių gyvybe ir sveikata tuo metu, kai rinkimus trukdo iki dantų apsiginklavę kovotojai. Trukdyti žmonėms rinkti valdžią savo žemėje – tai reiškia atimti jų balso teisę. Tie, kurie tą daro, yra okupantai ir barbarai. Tokie veiksmai kelia daugumos Donbaso gyventojų pasipiktinimą“, – sakė S.Taruta.
Papildyta 15.05 val. Ketvirtadalis rinkėjų balsavo iki vidurdienio
„Kyiv Post“ praneša, kad preizdento rinkimuose tikimasi rekordinio rinkėjų aktyvumo, nes iki vidurdienio savo balsus jau atidavė 25 proc. visų rinkėjų.
Kaip praneša rinkimus stebinti OPORA, mažiausias aktyvumas, kaip ir galima buvo tikėtis, registruojamas separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose, tačiau ir ten iki vidurdienio balsavo 22 proc. rinkėjų.
Papildyta 14.58 val. Luhansko srityje balsavo beveik penktadalis rinkėjų
Luhansko srityje iki vidurdienio balsavo 18 proc. rinkėjų, praneša Unian.net.
Apie tai informavo Luhansko srities administracijos laikinoji vadovė Irina Verigina.
Ji pridūrė, kad pati negalėjo pasinaudoti savo teise dalyvauti renkant Ukrainos prezidentą.
„Aš esu registruoja Krasny Lučo mieste ir, deja, prorusiški aktyvistai ir separatistai sutrukdė man dalyvauti rinkimų procese“ , – sakė I.Verigina.
Papildyta 14.22 val. J.Tymošenko balsavo už „europietišką Ukrainą“
Ekspremjerė ir 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderė 53 metų Julija Tymošenko, sekmadienį atidavusi savo balsą prezidento rinkimuose, sakė, kad Ukraina privalo įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.
„Šiandien aš balsavau už europietišką Ukrainą, kuri gali pakeisti kiekvieno ukrainiečio gyvenimą, – sakė ji. – Esu įsitikinusi, kad Ukraina gali būti stipri, laiminga ir klestinti, jei taps Europos Sąjungos nare.“
„Laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pridūrė, kad pirmasis jos žingsnis, jei ji bus išrinkta, bus paraiška dėl narystės Aljanse.
„(Taip pat) laikas surengti referendumą dėl narystės NATO, kad į šalį būtų sugrąžinta taika, ... kad niekas niekada daugiau negalėtų kėsintis į mūsų teritoriją“, – sakė ji.
Į rinkimų apylinkę Dniepropetrovske J.Tymošenko atvyko lydima vyro Oleksandro Tymošenkos ir dukters Jevhenos Tymošenko.
P.Porošenka akcentuoja tiesioginio dialogo su Rytų Ukrainos gyventojais būtinybę
Kandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka, sekmadienį kalbėdamasis su žurnalistais, akcentavo būtinybę atkurti taiką visoje Ukrainos teritorijoje ir pradėti tiesioginį dialogą su rytinių regionų, kuriuos krečia prorusiškų separatistų sukilimas, gyventojais.
„Pirma, ką turime padaryti, tai atnešti taiką visiems Ukrainos piliečiams. Žmonės su ginklais turi pasitraukti iš miestų ir kaimų gatvių“, – Kijeve sakė magnatas P.Porošenka, atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose.
Aiškus rinkimų favoritas pabrėžė, kad būtinas „tiesioginis dialogas su Donbaso, Donecko ir Luhansko gyventojais“.
Pasak P.Porošenkos, bandymai pakirsti prezidento rinkimus Ukrainoje žlugo. „Šiandien rinkimų apylinkėse netelpa rinkėjai“, – pažymėjo jis.
Papildyta 14.15 val. Rekordinis rinkėjų aktyvumas
Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose – rekordinis, sako Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar.
„Sulaukiame duomenų iš visų sričių apie rekordinį aktyvumą. Didžiausių neramumų apimtose – Donecke ir Luhanske – veikia daugiau nei tūkstantis rinkimų apylinkių“, – ji parašė „Facebook“ paskyroje.
Vis dėlto rinkimus stebintis Ukrainos rinkėjų komitetas pranešė, kad Donecko srityje, kur iš 15 rinkimų komisijų sekmadienį dirba tik septynios, rinkėjų aktyvumas mažas. „Tose rinkimų apylinkėse, kurios veikia, iki 11 val. aktyvumas buvo penki procentai“, – pranešė komiteto vadovas Oleksandras Černenka.
Tuo tarpu Kijeve prie balsavimo kabinų nusidriekusios eilės, rašo „Kyiv Post“.
Papildyta 14.07 val. Krymo totoriai važiuoja balsuoti į Chersono sritį
Krymo totoriai sekmadienį maždaug 15 automobilių keliavo iš Simferopolio į Chersono sritį, kad galėtų balsuoti, praneša „Kyiv Post“.
Keturis automobilius kelių eismo policija sustabdė ir užsirašė numerius, nes manė, kad tai – vilkstinė. Vis dėlto, pasak vieno iš važiavusiųjų, Eskenderio Barijevo, daugiau nesklandumų kelionėje nebuvo.
Papildyta 13.22 val. Balsavimas vyksta ir Maskvoje, kur sustiprintos saugumo priemonės
Ukrainos prezidento rinkimų balsavimas vyksta ir Maskvoje, kur gali balsuoti šalies diplomatai ir čia gyvenantys Ukrainos piliečiai.
Rinkimų apylinkė Maskvoje sekmadienį atidaryta sustiprinus saugumo priemones.
Pasak rinkimų komisijos pirmininko Viktoro Giržovo, iki 10 val. Maskvoje balsavo 200 žmonių. Iš viso rinkėjų sąrašuose čia – 26 997 piliečiai.
Papildyta 12.35 val. Rytų Ukrainoje žmonės bijo balsuoti
Ukrainos rytuose, įskaitant pagrindinį pramoninio rytų regiono miestą Donecką, kur prorusiški separatistai anksčiau šį mėnesį paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo, beveik nematyti ženklų, kad vyksta balsavimas prezidento rinkimuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Donecko srities administracija nurodė, kad Donecko mieste sekmadienį neveikia nė vienas balsavimo punktas, o pačiame regione duris atvėrė tik 426 rinkimų apylinkės iš 2 430.
„Ukraina dabar yra kita šalis, todėl nematau priežasčių, kodėl mes turėtume dalyvauti šiuose rinkimuose“, – sakė viena moteris Donecko miesto centre. „Nesvarbu, kokie bus rezultatai, šiandien mums tai nerūpi“, – pridūrė ji.
Žmonės bijo, kad atėję į balsavimo apylinkę ten ras ginkluotus vyrus.
Geriausias scenarijus – jei ginkluoti vyrai tiesiog lieps jiems išeiti, blogiausias – juos nušaus“
Balsavimas nevyksta ir rytiniame Luhansko mieste, kaimyninės srities centre, tačiau pačioje srityje, pasak vietos pareigūnų, kažkiek rinkimų apylinkių veikia.
Luhanske, esančiame netoli sienos su Rusija, Oleksandru Čeredničenka prisistatęs vyriškis sakė abejojantis, ar žmonės čia apskritai galės dalyvauti rinkimuose.
„Žmonės bijo, kad atėję į balsavimo apylinkę ten ras ginkluotus vyrus“, – sakė jis.
„Geriausias scenarijus – jei ginkluoti vyrai tiesiog lieps jiems išeiti, blogiausias – juos nušaus“, – aiškino vyriškis.
Faktas, kad rinkimuose gali nedalyvauti daugiau nei 15 proc. elektorato, gyvenančio Rusijos aneksuotame Kryme ir separatistų kontroliuojamose rytinėse srityse, kur šeštadienį tebevyko sukilėlių ir vyriausybinių pajėgų susirėmimai, pakenks bet kokiai rinkimų baigčiai ir suteiks pagrindą Kremliui kelti klausimą dėl nugalėtojo legitimumo, nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadų gerbti žmonių valią.
Papildyta 12.15 val. Krymo totoriai išvažiavo balsuoti į Kijevą
Iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio į Ukrainą išvažiavo kelios dešimtys Krymo totorių automobilių. Totoriai važiuoja atiduoti savo balsų Ukrainos prezidento rinkimuose.
Rytą jie susirinko prie Krymo totorių Medžliso pastato ir pajudėjo į Ukrainą. Dauguma jų planuoja balsuoti Kijeve.Papildyta 12.10 val. Teroristai Donecke išvaikė rinkimų komisiją
Donecko portalas 62.ua praneša, kad Donecko Industriniame technikume buvo atidaryta viena rinkimų apylinkė, bet teroristai tuoj pat ją uždarė.
Rinkimų apylinkė buvo atidaryta tik 10 minučių. Atvažiavo 17 ginkluotų kaukėtų žmonių ir visus išvaikė. Iš milicijos apylinkėje buvo tik 2 žmonės, viena jų – 20-metė mergina, praneša portalas.
Papildyta 12.05 val. Donecko srityje atidaryta tik 17,5 proc. rinkimų apylinkiųNaujienų agentūra „Unian“ sužinojo, kad Donecko srityje veikia tik 17,5 proc. rinkimų apylinkių – 426 iš 2430.
Liudininkai iš Donecko praneša, kad prie mokykloje esančios rinkimų apyinkės Nr. 1 susirinko nepatenkinti žmonės, kurie pyksta, kad negali balsuoti ir rengiasi ieškoti veikiančių rinkimų apylinkių, kad galėtų atiduoti savo balsus.Papildyta 9.50 val. Donecke rinkimų apylinkės uždarytos
Donecko mieste visos rinkimų apylinkės uždarytos. Apie tai praneša „Novosti Donbasa“ žurnalistai, kurie stebi patalpas, kuriose turėtų veikti rinkimų apylinkės.
Donecko srities organizacija „Ukrainos rinkėjų komitetas“ pranea, kad rinkimų apylinkės uždarytos ne tik Donecke, bet ir Horlivkoje.
Luhansko srities Severodonecko mieste nė viena iš 50 rinkimų apylinkių nebuvo atidaryta, nes į jas neatvežė biuletenių, praneša „Ukrainskaja pravda“.
Mariupolio mieste neatidaryta 13 rinkimų apylinkių. Vienos negavo biuletenių, kitose nėra kam dirbti.
Iš viso Donecko bei Luhansko sričių rinkėjams buvo parengta 5 milijonai biuletenių.
Svarbiausi rinkimai
Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po rinkimų pabaigos bus paskelbtos balsavime dalyvavusių rinkėjų apklausos, o pirmieji daliniai rezultatai bus pradėti skelbti nuo 23 valandos.
Šalies ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas kreipėsi į 36 mln. šalies balsuotojų su raginimu masiškai dalyvauti, anot jo, pačiuose svarbiausiuose šalies rinkimuose nuo pat 1991 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kad būtų „apginta Ukraina.“
„Tai bus ukrainiečių iš vakarų, rytų, šiaurės ir pietų valios pareiškimas“, – sakė jis šeštadienį.
Separatistai rinkimus susavo kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, esančiose pasienyje su Rusija, pažadėjo blokuoti „esant reikalui ir jėga“
Bet separatistai rinkimus susavo kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, esančiose pasienyje su Rusija, pažadėjo blokuoti „esant reikalui ir jėga“, neleisdami atslūgti kruvino sukilimo aštrinamai įtampai, kuri sukėlė didžiausią krizę Vakarų ir Rytų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.
Nuogąstavimų sukėlė ir kibernetinė ataka prieš balsų skaičiavimo sistemą, apie kurią buvo pranešta rinkimų išvakarėse.
Vakarai šį balsavimą laiko lemiamu žingsniu, kuri padės apsaugoti Ukrainą nuo tolesnio skilimo po to, kai kovą Rusija aneksavo jai priklausantį Krymo pusiasalį, ir pagrasino Maskvai tolesnėmis sankcijomis, jei ji mėgins sutrikdyti rinkimus.
Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris tebeturi parlamento įgaliojimą įsiveržti į Ukrainą, jei bus būtina „apsaugoti“ etninius rusus, penktadienį, regis, padarė didelę nuolaidą pareikšdamas, jog „gerbs ukrainiečių liaudies pasirinkimą“ ir bus pasiruošęs dirbti su naująja Kijevo komanda. Tačiau V.Putinas taip pat pridūrė, kad Rusijoje „žiūrės, kas vyksta“.
Kandidatai į prezidentus
Beveik dvidešimt kandidatų varžosi sekmadienį vykstančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose.
Daugelis tikisi, kad rinkimus laimės Petro Porošenka – šokolado baronas, kuris pritaria glaudesniems ryšiams su Vakarais.
Petro Porošenka
Šis savo jėgomis milijardus susikrovęs „šokolado karalius“, vadovaujantis didžiulei saldainių imperijai, yra aiškus favoritas. Apklausos rodo, kad jį remia 34 proc. rinkėjų, ir jis yra vadinamas „konsensuso kandidatu“.
P.Porošenka turtus susikrovė 10-ajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai, ir dabar jo turtas vertinamas maždaug 1,3 mlrd. dolerių, nurodo žurnalas „Forbes“. Jam taip pat priklauso kompanijos, gaminančios automobilius ir autobusus, laivų statykla ir opoziciją per Maidano revoliuciją rėmusi televizija.
Šis 48 metų magnatas yra dirbęs keliuose ministrų postuose, pirmą kartą – valdant dabar nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, bet kelis kartus keitė politines stovyklas.
Jis žada stengtis surasti taikų sprendimą dabartinei krizei, galinčiai suskaldyti šalį, ir atkurti ryšius su Rusija.
Julija Tymošenko
Buvusi premjerė J.Tymošenko buvo 2004 metų Oranžinės revoliucijos didvyrė, o vėliau didysis jos priešininkas V.Janukovyčius ją įkalino apkaltindamas piktnaudžiavimu įgaliojimais dėl sutarties pirkti iš Rusijos gamtines dujas.
„Geležine ledi“ vadinama J.Tymošenko yra įtakingiausia moteris politikoje, iškilusi iš buvusios Sovietų Sąjungos, tačiau ji yra laikoma itin skaldančia figūra.
Savo šalininkams 53 metų partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė“) lyderė yra nepalaužiama Ukrainos suvereniteto gynėja, o jos kritikai sako, kad ji yra oportunistė, praturtėjusi korupcijos temdomame 10-ajame dešimtmetyje ir dėl savo ambicijų dažnai kaitaliojusi pozicijas.
Iš kalėjimo ji buvo paleista, kai sukilimas vasario mėnesį nuvertė V.Janukovyčių, tačiau nesugebėjo pasinaudoti savo išėjimu į laisvę ir apklausos rodo, kad ją remia tik 6 proc. rinkėjų.
Serhijus Tihipka
54 metų buvęs bankininkas, milijardierius S.Tihipka yra vienintelis atvirai prorusiškas kandidatas šiuose rinkimuose.
Jis vadovavo V.Janukovyčiaus rinkimų kampanijai 2004 metais, kuri baigėsi fiasko kilus Oranžinei revoliucijai. Po to balsavimo jis atsiribojo nuo V.Janukovyčiaus ir 2010 metais pats dalyvavo rinkimuose, o paskui vėl prisidėjo prie jo komandos kaip premjero pavaduotojas.
Šis buvęs centrinio banko valdytojas labai nori atkurti ekonominius ryšius su Rusija, iš kurios tiekiamos gamtinės dujos yra gyvybiškai svarbios Ukrainai.
Anatolijus Hrycenka
Kovingas buvęs gynybos ministras ir Ukrainos narystės NATO šalininkas A.Hrycenka kaltino V.Putiną siekiant sukelti „trečiąjį pasaulinį karą“ ir spaudžia priimti priemones Rusijos agresijai atsverti.
56 metų A.Hrycenka yra palyginti populiarus tarp tų, kurie Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestavo prieš V.Janukovyčių, bet apklausos rodo, kad jį remia tik 4 proc. ukrainiečių.
Mychaila Dobkinas
Šalies rytuose esančio Charkovo, kuris iki 1935 metų buvo sovietinės Ukrainos sostinė, eksgubernatorius M.Dobkinas rėmė griežtas priemones prieš proeuropietiškus protestuotojus Kijeve, kuriuos vadino „monstrais“ ir „klounais“.
Šis 44 metų buvęs verslininkas flirtavo su separatistiniais idealais, o kovo mėnesį net atsidūrė namų arešte dėl kaltinimų kurstant separatizmą, bet dabar remia „vieningą Ukrainą“.
Jis yra labai nemėgstamas Kijeve, kur jo kampanijos plakatai dažnai tapdavo vandalizmo taikiniu. Jis pats kartą buvo apmėtytas žaliais miltais. Apklausos rodo, kad jį remia tik 2,6 proc. ukrainiečių.
Olehas Tiahnybokas
Ultranacionalistų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis iškilo ir kaip vienas pagrindinių Maidano protestų judėjimo lyderių.
Šio 45 metų buvusio chirurgo iš šalies vakaruose esančio Lvovo miesto kažkada buvo vengiama dėl plačiai nuskambėjusių antisemitinių ir rasistinių komentarų.
Tačiau O.Tiahnyboko partijos pastangos ginti Maidano protestuotojus nulėmė, kad keli jos nariai prisidėjo prie laikinosios vyriausybės.
Dmytro Jarošas
Kraštutinių dešiniųjų grupės „Pravyj sektor“ („Dešinysis (teisusis) sektorius“) lyderis skelbiasi esąs nesutaikomas Rusijo priešas, bet taip pat nenori, kad jo šalyje įtaką darytų Vakarai.
„Pravyj sektor“ suvaidino svarbų vaidmenį protestuose prieš V.Janukovyčių, dažnai naudodama smurtą prieš vyriausybines pajėgas, o prorusiškuose rytiniuose Ukrainos regionuose ji yra laikoma „neonacių“ grupe.
42 metų D.Jarošo ieško Rusija – dėl kaltinimų kursčius terorizmą. Teigiama, kad jis internete paskelbė kreipimąsi į vieną čečėnų sukilėlių lyderį, susijusį su „al Qaeda“, ragindamas jį pademonstruoti paramą Ukrainai.
