Jau tradiciškai grumiasi separatistai ir unionistai, kurie siekia nutolinti Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos galimybę.
Spalį, po nelegalaus referendumo, regiono nepriklausomybė atrodė reali – net buvo paskelbta vienašališka nepriklausomybės deklaracija. Bet Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pritarus parlamentui aktyvavo 155-ąjį Konstitucijos straipsnį, perėmė Katalonijos kontrolę ir atleido regioninę vyriausybę.
Kaip baigsis šie pirmalaikiai rinkimai, neaišku. Apklausos signalizuoja, kad neatmestinas „pakibęs“ parlamentas – tai reikš, jog aiškaus laimėtojo nėra.
Dėl pirmosios vietos apklausose varžėsi už nepriklausomybę pasisakanti Katalonijos respublikonų kairės partija (ERC) ir centro dešiniųjų „Ciudadanos“ („Piliečiai“), remianti regiono pasilikimą Ispanijos sudėtyje.
Įtampa Katalonijoje vis dar nemenka, o separatistai mano, kad Madrido veiksmai įvedant tiesioginę valdžią ir įkalinant įtakingus judėjimo už nepriklausomybę lyderius gali tik padėti atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkams.
Unionistai vis dėlto tikina, kad katalonus išvargino protestai gatvėse ir nežinomybė dėl ekonomikos, kurią esą nulėmė vienašališki dabar jau nušalinto regiono lyderio Carleso Puigdemont'o vyriausybės veiksmai.
Ant kortos pastatyta šio turtingo Ispanijos rytuose esančio regiono ekonomika. Nuo spalio 1-osios, kai katalonų lyderiai, nepaisydami teismo uždraudimo, surengė referendumą dėl nepriklausomybės, nukentėjo regiono turizmo sektorius, o daugiau kaip 3 tūkst. kompanijų kitur perkėlė Katalonijoje buvusias savo būstines.
Ketvirtadienio rinkimai ypatingi ir dėl to, kad pats C.Puigdemont'as rinkimų kampaniją vykdė ne Katalonijoje, o Belgijoje. Jis beveik prieš du mėnesius paspruko į Briuselį kelios valandos prieš tai, kai Ispanijos generalinis prokuroras paprašė apkaltinti jo kabinetą maištu ir viešųjų lėšų grobstymu.
Buvęs C.Puigdemont'o pavaduotojas Oriolas Junqueras, kuris vadovauja ERC, rinkimų kampanijoje dalyvavo iš kalėjimo. ERC, gali būti, populiari būtent dėl to.
Nepriklausomybės šalininkai bendrai yra labai mobilizavęsi, kai kurie vilki geltonai – šia spalva protestuojama prieš separatistų sulaikymą.
„Tai nėra normalūs rinkimai. Svarbu ne tai, kas surinks daugiausia balsų, o tai, ar laimės šalis (Katalonija), ar Rajoy“, – taip vaizdo ryšiu į rėmėjus antradienio vakarą kreipėsi C.Puigdemont'as, tikinantis, kad į Ispaniją grįš vos jo partija laimės rinkimus.
C.Puigdemont'o Katalonijos Europos demokratų partija į 2015 metų regioninius rinkimus žengė kartu su ERC, tačiau dabar abi partijos rinkėjams siūlo atskiras platformas, o Barselonoje kalbama, kad C.Puigdemont'as ir O.Junqueras vis labiau nesutaria.
Esą O.Junqueras kaltina C.Puigdemont'ą pabėgus į Belgiją nuo atsakomybės. Pastarasis kratosi kaltinimų ir tikina, kad jo veiksmai atitinka Katalonijos rinkėjų jam suteiktą mandatą.
Separatistai dabar, regis, jau supranta, kad tolesni vienašališki veiksmai vėl išprovokuotų kietą Madrido atsaką.
Visoje Ispanijoje veikiančios partijos „Ciudadanos“ padalinio Katalonijoje vadovė Ines Arrimadas, pasisakanti prieš regiono nepriklausomybę, savo ruožtu žada pergalės atveju grąžinti į gatves tvarką ir ramybę.
„Rinkėjai turi pasirinkti: jie arba toliau gyvens sulaužytoje ir suskaldytoje Katalonijoje, arba pradės naują erą visiems katalonams, – teigė I.Arrimadas. – Ketvirtadienį mes pabusime iš separatistinio košmaro.“
Ispanijos vyriausybė anksčiau atmetė raginimus į rinkimus Katalonijoje įsileisti tarptautinių stebėtojų – Madridas teigia, kad balsavimas rengiamas pagal Ispanijos rinkimų įstatymus, kurie tarptautinio stebėjimo nenumato.
Katalonija, skirtingai nei kiti Ispanijos autonominiai regionai, nėra priėmusi savo pačios rinkimų įstatymų.
155-asis Ispanijos konstitucijos straipsnis, kuriuo buvo įšaldyta Katalonijos autonomija, galios, kol bus sutarta dėl naujos vyriausybės, o Katalonijos parlamentas išrinktas naująjį regiono prezidentą.
Daug kas priklausys ir nuo partijų, pasisakančių už nepriklausomybę, požiūrio. Separatistai dabar, regis, jau supranta, kad tolesni vienašališki veiksmai vėl išprovokuotų kietą Madrido atsaką.
2015 metais nepriklausomybės šalininkai Katalonijos parlamente gavo 72 vietas – absoliučią daugumą. Ją prarasti būtų skaudus smūgis regiono nepriklausomybės kampanijai.
