Pradėkime nuo sulaikytųjų 33 Rusijos piliečių, priskiriamų privačiai Wagner karinei kompanijai. Jie buvo sulaikyti Baltarusijos KGB, o oficialusisis Minskas pranešė, kad rusai atvyko destabilizuoti padėties šalyje ir kad tai buvo pirmoji grupė iš numatytų 180-200 žmonių kontingento. Ukrainiečiai sulaikytuosius pagal pavardžių sąrašą tuoj pat identifikavo (apie tai ne kartą skelbė ir InformNapalm) kaip dalyvavusius karo veiksmuose Ukrainoje, Sirijoje ir Libijoje „vagnerovcus“, ir įvardijo tai kaip kuopą su priskirtais snaiperių ir žvalgybiniais padaliniais.
Baltarusija tuoj pat pasiuntė karius prie sienos su Rusija, tiesa, labai nedaug, bet kad visi matytų. Jeigu A.Lukašenka tvirtai tikėtų, kad Rusija ruošiasi panaudoti karinę jėgą, tai visa kariuomenė būtų pakelta ir mesta pridengti pagrindines kryptis. Toks veiksmas reikštų atvirą iššūkį Rusijai, bet būtų visiškai suprantamas. Kol kas sieną patikimiausiai saugoja ten susidarę autovilkikų eilės, dėl kurių Rusija su Baltarusija atsakomybę stumdo viena kitai.
Visgi panašu, kad A.Lukašenka nesitiki jėgos sprendimų iš Rusijos pusės – na, beveik nesitiki, nes Rusija visada gali. Tai rodo ir švelni jo retorika, kad „nereikia su jais elgtis „kietai“ („жестко“), jie tik kareiviai, kurie sąžiningai vykdė įsakymą”, ir analogiška švelni ir atsaini Rusijos retorika – įprastai pagauti už rankos jie karštai ginasi. Taip pat ir beveik nulinė Vakarų valstybių reakcija. Pastarosios savo priekaištus reiškia dėl A.Lukašenkai pavojingų oponentų eliminavimo.
Tačiau net ir juos eliminavęs A.Lukašenka negali būti ramus – prezidento kėdė garsiai girgžda ir teoriškai galimi netikėtumai. Jo nuolatinės kalbos apie kišimąsi iš užsienio, suprask – iš Rusijos – palieka jam galimybę nors šiek tiek legalizuoti galimas policines priemones prieš rinkimus, rinkimų atidėjimą ar net jėgos panaudojimą po rinkimų, jeigu rezultatai jo netenkintų – „užfiksvus“ užsienio rankas juos tiesiog paskelbti suklastotais ir negaliojančiais ar panašiai.
Tačiau ir Rusijos rinkimų rezultatai gali netenkinti – ar gali būti, kad kandidatė S.Tichanovskaja iš tiesų yra Rusijos statytinė? Galbūt ne tiesioginė – jos pareiškimas apie tai, kad išrinkta po 6 mėn. surengs naujus rinkimus, kuriuose galės dalyvauti visi kandidatai (o juk gali ir visai nauji, dar negirdėti), pats savaime yra įdomus ir su variacijomis. Jeigu taip, tai įmanomas „atvirkštinis“ Maidanas, nukreiptas ne prieš Rusijos įtaką, o už Rusiją. Juk Kremliui Baltarusija šiandien yra valstybė, kurios iš savo įtakos zonos paleisti jokiu būdu negalima. O A.Lukašenka Kremliui jau seniai rakštis, kuri jėga netraukiama tik dėl Vakarų valstybių ir dalies Baltarusijos visuomenės reakcijos. Kita dalis baltarusių stebi NATO pratybas ir vertina jas kaip pasiruošimą užimti Baltarusiją.
A.Lukašenka pasiruošęs viskam – pareiškė, kad „Baltarusija savo revoliucijų limitą išnaudojo jau praeitame amžiuje“, ir kad perdalinti nuosavybę jis neleis. Taigi, pralaimėti jis negali. O kam pasiruošusi Rusija? Bet kam. Ji įsijungs ir palaikys tą, kuris bus verčiausias palaikymo, priklausomai nuo rinkimų rezultatų ar, galbūt, rinkimų atšaukimo. Ir tas kažkas gali būti A.Lukašenka, bet nebūtinai.
Laukia įdomios dienos iki rinkimų. Dar įdomesni įvykiai galimi po jų. Klausimas, į kurį niekas neturi atsakymo – kiek lojalios A.Lukašenkai kariuomenė ir KGB?
Daugiau skaitykite – https://informnapalm.org/lt/.
