Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininkas, „valstietis“ V.Simulikas stebėjimo misijoje dalyvavo 2020 m. vasario 7–11 dienomis Seimo Valdybos leidimu. Kartu su juo vyko Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.
„Demokratiški rinkimai yra egzaminas kiekvienai šaliai. Sveikinu Azerbaidžaną tapus sėkmingu šiame egzamine“, – V.Simuliką cituoja oficiali Azerbaidžano naujienų agentūra „Azertac“.
Pasak „Azertac“, V.Simulikas stebėjo pasiruošimo rinkimams procesą, rinkimų dieną aplankė 15 balsavimo apylinkių trijose apygardose, kalbėjo su rinkėjais bei stebėtojais. Tai 15min patvirtino ir V.Simulikas.
„Didelis skaičius kandidatų į deputatus taip pat sukūrė konkurencingą aplinką. Rinkimai buvo rengiami skaidrumo sąlygomis, rinkėjai turėjo platų pasirinkimą. Jie balsavo už tuos žmones, kuriuos norėjo. Tai buvo žmonių valia ir mes ją gerbiame“, – V.Simuliką cituoja naujienų agentūra „Azertac“.
V.Simulikas 15min pasakojo rinkimų komisijų nariams išsakęs kelias turėtas pastabas. Seimo narys tikino matęs situaciją, kai vienoje iš apylinkių asmuo, kuris buvo ir kandidatas, ir stebėtojas, reiškė pretenzijas dėl pavogtų balsų.
„Aš jam daviau savo vizitinę kortelę, pasakiau: jei turite filmuotos medžiagos ar dar kažko, prašau, pateikite savo informaciją. Bet niekas man nieko nepateikė“, – tikino V.Simulikas.
Kiti stebėtojai užfiksavo pažeidimų
Vasario 9-osios rinkimuose prezidento Ilhamo Alijevo valdančios partijos „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) deputatai užsitikrino 72 vietas. Pasak užsienio analitikų ir žurnalistų, visos kitos vietos, išskyrus vieną, atiteko valdančiosios partijos politiką remiantiems kandidatams.
„Reikšmingi procedūrų pažeidimai skaičiuojant ir apibendrinant rezultatus sukėlė susirūpinimą, ar rezultatai buvo nustatyti sąžiningai“, – sakoma stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) bendrame pranešime. Stebėtojai taip pat pasmerkė gausius pažeidimus vykstant balsavimui.
Pasak V.Simuliko, jo ir kitų organizacijų išvados išsiskyrė, nes jis stebėjo rinkimus tik šeštadienį ir sekmadienį, o ESBO misija trunka ilgiau.
„Yra skirtumas, kai tu mėnesį stebi žiniasklaidą, susitinki su opozicijos atstovais. Galbūt jie gavo daugiau kažkokios medžiagos“, –15min sakė Seimo narys.
Anot jo, rinkimai buvo konkurencingi, nes į vieną vietą parlamente buvo 10 kandidatų, daugiau nei 40 nepriklausomų kandidatų tapo parlamento nariai, buvo didelis partijų ir moterų kandidačių skaičius. Be to, pasak V.Simuliko, per kiekvienus rinkimus valdančioji partija praranda mandatus.
„Klausimas, kurį aš kėliau – ar nepriklausomi kandidatai gebės atrasti bendrą vardiklį ir susivienyti, sukurti bendrą frakcinį darinį parlamente bei turėti savo liniją?“, – 15min sakė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininkas.
ESBO ataskaitoje ir ETPA ataskaitoje rašoma, kad „varžantys įstatymai ir politinė aplinka užkirto kelią tikrai konkurencijai rinkimuose“. Prie kritikos prisijungė JAV ambasada Baku – išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog rinkimai buvo rengiami ribojant žiniasklaidos ir susirinkimo laisvę.
Rinkimų stebėjimo ir demokratijos studijų centro (Election Monitoring and Democratic Studies Center, EMDS) ataskaitoje apie rinkimus nurodo įvairius pažeidimus. Pasak jų, beveik pusėje apylinkių balsavo neregistruoti rinkėjai, užfiksuota atvejų, kai asmenys balsavo daugiau nei vieną kartą, kai kurie asmenys įmetė po kelis biuletenius į urną.
EMDS fiksavo pažeidimus ir skaičiuojant balsus: nebuvo sunaikinti nepanaudoti biuleteniai, dalyje apylinkių protokoluose rezultatai atspindėti neteisingai, rinkimų stebėtojams nebuvo duotos protokolų kopijos.
Opozicijos partija „Musavat“ pareikalavo, kad rinkimų rezultatai būtų anuliuoti ir kad balsavimas būtų pakartotas.
V.Simulikas tikino susipažinęs su informacija apie pažeidimus.
„O kiekvienoje apylinkėje buvo po 20 ar daugiau stebėtojų, tai gal tarpusavyje kažkokie stebėtojai nuomonėmis nepasidalino? Paskui skaičiau tą informaciją dėl galimai įmestų papildomų biuletenių. Bet ką reiškia galimai? Žinot, reikia pagauti su faktu“, – 15min tikino parlamentaras.
Ilhamo Alijevo režimas
58 metų prezidento I.Alijevo partija kontroliuoja rinkimų komisijas, be to, visi šios naftos turtingos šalies televizijos kanalai atsisakė skirti eterio laiko opozicijos atstovams.
Paklaustas, ar nemano, jog Azerbaidžano žiniasklaidoje pasirodę pasisakymai apie rinkimų skaidrumą legitimizuoja I.Alijevo režimą, V.Simulikas pasiūlė nuvykti stebėti rinkimų.
„Ką reiškia režimas? Yra prezidentas... Aš tai siūlyčiau jums patiems nuvažiuoti ir pažiūrėti rinkimus, vat sekmadienį, kai vyksta. Tų rinkimų vis tiek vyksta dažnai ir įvairių“, – siūlė parlamentaras.
„Ar buvo sudarytos sąlygos televizijoje? Tai va čia sprendžia ir analizuoja ilgalaikės misijos. Aš nesu ilgalaikės misijos atstovas“, – pridūrė jis.
V.Simulikas: „Ką reiškia režimas? Yra prezidentas... Aš tai siūlyčiau jums patiems nuvažiuoti ir pažiūrėti rinkimus, vat sekmadienį, kai vyksta. Tų rinkimų vis tiek vyksta dažnai ir įvairių.“
I.Alijevas perėmė valdžią 2003 metais, kai mirė jo tėvas Heydaras Alijevas, Azerbaidžaną valdžiusį nuo 1993-iųjų. Valdant abiem Alijevams Baku sulaukė griežtos tarptautinės bendruomenės kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir siekio nutildyti opozicinę žiniasklaidą.
Lietuvoje prieglobstį gavusio Azerbaidžano disidento istoriją skaitykite čia.
Nė vieni rinkimai Azerbaidžane nuo I.Alijevo atėjimo į valdžią tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
15min dar 2017 metais rašė, kad Seimo „valstiečiai“ neparėmė pareiškimo, kuriuo smerkiamas žurnalistų persekiojimas Azerbaidžane.
