Tekstu, kuriame teigiama, kad trečia didžiausio euro zonos ekonomika, Italija, atsisako euro, dalinasi tinklalapis ldiena.lt. Žinia dalijamasi socialiniame tinkle bei tinklalapio feisbuko grupėje. Pateikiama antraštė – klaidinanti.
Birželio pradžioje pasaulį apskriejo žinia, kad Italijos valdantieji, partija „Lyga“ ir judėjimas „Penkios žvaigždutės“, pasiūlė su verslu atsiskaityti mažos vertės obligacijomis, kurios galėtų būti tapti atsiskaitymų su verslu alternatyva.
Tai reikštų, kad eurų stokojanti Italijos valdžia už paslaugas atsiskaitytų nuosavą valiutą primenančiu finansiniu vienetu. Tiesa, tokių pasiūlymų būta ir 2018 m. gegužę, o jų įgyvendinimas – miglotas. Italijos valdančiųjų pasiūlymas – parlamentinė rezoliucija, kuri nėra teisiškai įpareigojanti. Tokio pobūdžio pareiškimai Italijoje retai vertinami rimtai.
Tačiau sudėtinga situacija šalies finansų sistemoje, ekonominė stagnacija ir didžiausia skola Bendrijoje prikausto rinkų dėmesį prie kiekvienos naujienos, nurodančios, kad Roma patiria dar vieną ekonominį smūgį.
Nerealu, kad paliktų euro zoną. Labai maža tikimybė, kad tai galėtų įvykti.
Dar daugiau, Italijos valdantieji rinkimų kampanijos metu ne kartą kabėjo apie senosios valiutos liros, o kartu ir fiskalinės nepriklausomybės sugrąžinimą. Vis dėlto rimtai apie ketinimus trauktis iš euro zonos nėra kalbama.
Per silpna pokyčiams
Banko „Luminor” vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, Italijos ekonomika – itin silpna, todėl pasitraukimas iš euro zonos šalį ilgam parklupdytų ant kelių.
„Nerealu, kad paliktų euro zoną. Labai maža tikimybė, kad tai galėtų įvykti, – sakė Ž.Mauricas, paklaustas nuomonės apie Italijos galimybes atsisakyti euro. – Taip yra todėl, kad šalies bankų sistema turi neigiamą balansą, o didelė dalis piliečių indėlius laiko užsienio bankuose. Pasitraukus iš euro zonos tą neigiamą balansą reikėtų padengti, o tai Italijai – didelis iššūkis“.
Pasak pašnekovo, Italijos bankai, tikėtina, bus priversti ieškoti finansavimo užsienio rinkose, o už euro zonos ribų tai būtų kur kas sunkesnė užduotis.
„Drįsčiau teigti, kad euro atsisakymas sukeltų labai didelę ir gilią ekonominę depresiją. Nemanau, kad bet kokia valdžia imsis tokių veiksmų. Italija šiuo metu yra per silpna, kad net kalbėti galėtų apie tokius dalykus“, – tikino Ž.Mauricas.
Įtampa dėl baudos
Alternatyvos eurui, Italijoje vadinama „mini-BOT“, atsiradimą neigė ir Italijos Finansų ministerija, pareiškusi, kad svarstymų apie tokias priemones nėra, o valstybė neketina už prekes ir paslaugas atsiskaityti naujai išrastu piniginiu vienetu.
Pareiškimai apie galimybes greta euro naudoti alternatyvias atsiskaitymo priemones pasklido Romai ir Briuseliui nesutariant dėl Italijos biudžeto deficito perviršio, pažeidžiančio visoms euro zonoms narėms galiojančias taisykles. Europos Komisijai (EK) nusprendus Italijai pritaikyti sankcijas, bauda galėtų siekti iki 4 mlrd. eurų.
Italija jau yra sulaukusi įspėjimo dėl galimų sankcijų. Italijos skola siekia 132 proc. BVP ir yra antra pagal santykinį dydį euro zonoje po Graikijos. Ji gerokai viršija ES nustatytą viršutinę 60 proc. ribą, o EK mano, kad skola toliau tik didės, todėl Italija taps pažeidžiama ekonominiams sukrėtimams, kurie vėliau galėtų apimti ir visą Europą.
Komisija birželio pradžioje oficialiai įspėjo populistinę Italijos vyriausybę dėl išlaidų griežtinimo įsipareigojimų nesilaikymo. Šis procesas, vadinamas perviršinio deficito procedūra, gali lemti milijardines baudas, nors kol kas tokių precedentų nebuvo ir jų tikimybė yra labai mažai tikėtina.
Visgi Italijos kraštutiniams dešiniesiems atstovaujantis ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini yra pažadėjęs nepasiduoti ES spaudimui ir siekti mokesčių mažinimo bei papildomų išlaidų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
