Nuo praėjusios vasaros keltų laivybos įmones gelbėjo mažesnė kuro kaina ir taupymas, tačiau skandino pasaulio ekonomikos recesija ir spaudimas mažinti tarifus, piginti bilietų kainas. Buvo uždaromos jūrų linijos, parduodami laivai, mažinamos įgulos.
Viena stipriausių Šiaurės ir Baltijos jūrose keleivinių ir krovininių keltų kompanijų DFDS, valdanti Klaipėdoje bendrovę „DFDS Lisco“, dirbdama taupymo režimu metus tikisi užbaigti be nuostolių – bent jau su nuliniu finansiniu rezultatu. Taip teigia valdybos pirmininkas Niels Smedegaard rugpjūčio 13 dieną paskelbtoje I pusmečio veiklos ataskaitoje.
DFDS grupės verslą sudaro plati jūrinė veikla, kurioje dominuoja krovinių gabenimai ro-ro keltais (43 proc.). Ši veikla ir automobilių transporto paslaugos I pusmetį išliko pelningos. Kitos verslo dalys grimzdo į nuostolius.
DFDS pajamos, palyginti su pirmu pusmečiu pernai, sumažėjo ketvirtadaliu. Iki metų pabaigos pajamų atsilikimą planuojama sumažinti, nes pastebėta, kad ekonomika prisitaiko prie naujų sąlygų ir kainų. Pirmąjį ketvirtį krovinių apyvarta atskiruose veiklos segmentuose buvo kritusi 20-25 proc., antrąjį – nuosmukis mažėjo iki 15-20 procentų.
Teigiamos DFDS įžvalgos antrajai metų pusei visam Šiaurės Europos ro-ro terminalų ir sausumos transporto sektoriui tarsi signalas, kad ši transporto sritis žemiau nesmuks. Tad Lietuvos krovinių vežėjų padangėje taip pat gali atsiverti šiokia tokia prošvaistė.
Daugėja keleivių ir krovinių
„DFDS Lisco“ šią vasarą skelbė reklamines akcijas „Pasiek Europą pailsėjęs“ ir „Banguok į linksmybes“ bei siūlė pirkti kelto bilietą į Vokietiją už 299 litų dviem žmonėms ir automobiliui. Ko gero, tai turėjo labai daug įtakos, kad turistų srautas vasaros mėnesiais išsilaikė toks pat, kaip ir pernai, o įsigyti bilietą norimai datai pavykdavo ne visiems.
KLASCO jūrų perkėlos terminalo (JPT) 7 mėnesių veiklos statistika rodo, kad keleivių šiemet plaukė tik 5 proc. mažiau. Tačiau JPT ekonomikai keleiviai lemiamos reikšmės neturi. Pagrindinė pajamų dalis uždirbama iš ratinės technikos pakrovimo ir iškrovimo. O jos nuo vasaros pradžios taip pat sparčiai daugėja. Įvertinus tai, kad šiemet sausį Vokietijos laivybos kompanija „Scandline“ uždarė Klaipėdos liniją, kuri sudarė apie 20 proc. JPT apyvartos, „DFDS Lisco“ keltų apkrovimo kreivė artėja prie pernykščių aukštumų.
KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas neskuba sieti JPT veiklos finansinio pagerėjimo ir Lietuvos ekonominės situacijos. „Vakarų Europoje tikrai pastebima atsigavimo ženklų, tai rodo ir „DFDS Lisco“ keltų užpildymas. Bet dar tikrai anksti sakyti, kad mūsų ekonomikos reikalai gerėja. Daugelis krovinių tranzitiniai. Yra pavojaus, kad kilstelėjimas laikinas. Tačiau tikiuosi, jog perkėloje krovinių daugės iki pat metų pabaigos ir metus užbaigsime atsikratę nuostolių. Po 4-5 mėnesių matysime, ar padėtis stabili, ar pakilimas buvo laikinas“, – sakė V.Kaunas.
Vartojimą reguliuoja nafta
JPT viršininkas Vaclovas Grigalauskas pažymi, kad perkėla patenka į europinį IX transporto koridorių, kuriame judėjimas aktyvėja arba sustoja reaguodamas į naftos kainas. "Arti 70 proc. krovinių vežama į Rusiją, gyvenančią iš naftos prekybos. Kai turi pinigų, rusai perka daug importinių vartojimo prekių: maisto, buitinės technikos, chemijos gaminių, baldų. Pernai, kai naftos kainos krito, perkėlai buvo patys blogiausi metai per pastarąjį dešimtmetį. Net po 1996 metų Rusijos krizės per pusmetį srautas atsistatė. O dabartinę krizę pajutome dar pernai, kai nuo gegužės smarkiai tuštėjant keltams automobilių technikos 2008 metais, palyginti su ankstesniais, sumažėjo ketvirtadaliu. Šiemet antrąjį ketvirtį ėmė brangti nafta, „DFDS Lisco“ keltuose ro-ro technikos padaugėjo. Nuo vasaros sezono pradžios pradėjome dirbti pelningai, o liepos mėnesį gamybinio atsilikimo atsikratėme“, – pasakojo V.Grigalauskas.
JPT buvo netekusi anksčiau nemažai gabento popieriaus, kurio ritiniams krauti KLASCO pernai pastatė naują sandėlį. „Tiekėjai užvertę sandėlius, bet pernai rašomojo ir leidyklų popieriaus paklausa krito. Šiuo metu prekyba pajudėjo, nedideli popieriaus kiekiai vežami į Vidurinę Aziją, Rusiją, Ukrainą“, – pastebi V.Grigalauskas.
JPT vadovas nurodė, kad pajamų srautui nykstant pirmiausia teko suvaldyti išlaidas. Tačiau grįžti į ankstesnį pajamų lygį, V.Grigalausko manymu, pavyktų tik tada, jeigu laivybos operatorius atidarytų dar vieną keltų liniją ir JPT galėtų kompensuoti dėl „Scandline“ Danijos linijos uždarymo prarastą krovinių srautą.
