„Mes niekada nesakėme to – susilpninti NATO ir ESBO“, – pažymėjo jis interviu, paskelbtame antradienį laikraštyje „Nezavisimaja gazeta“.
Drauge D.Rogozinas pareiškė nuomonę, kad „NATO susilpnės savaime, jeigu toliau veiks taip, kaip dabar, kai užuot siekę griežto euroatlantinio solidarumo, sąjungininkai įsivelia į istorijas, kurioms esant jiems tenka priimti sprendimus dėl norinčiųjų koalicijos“.
„Tas pats ir dėl ESBO“, – pridūrė Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO.
„Mes neturime noro silpninti veikiančių struktūrų, mes siūlome pamąstyti apie naują mentalitetą, kuris nekeltų kaltinimų Rusijai, jog ji rezga kažką, kad visiems būtų blogai“, – pabrėžė jis.
Jo nuomone, susidariusiai Europos saugumo sistemai „reikia pakartotinės įkrovos“.
„Turima omenyje pateikti siūlymų, kurie leis vadovautis tuo, kad Europos žemyne plačiąja prasme neturi būti konfrontacinio pobūdžio veiksmų. Visiškai įtikėtina, kad kada nors mes prieisime prie idėjos atsisakyti karinės veiklos vienas prieš kitą. Šios (Rusijos) koncepcijos tikslas – pasiūlyti Vakarams bendro saugumo gilios prasmės garantijas“, – pažymėjo D.Rogozinas.
Užsiminęs apie NATO plėtrą jis pareiškė įsitikinimą, kad ji gali sukelti sunkumų paties Aljanso viduje.
„Kuo platesnis bus Aljansas, tuo sunkiau jam bus judėti. Dabar NATO svarsto galimybes pakviesti į savo sudėtį Ukrainą ir Gruziją. Tie, kurie to siekia, vadovaujasi noru suvalgyti tai, kas blogai padėta. Bet dėl to gali labai sutrikti skrandis“, – mano D.Rogozinas.