Komunistinė Kinijos valdžia griežtai kontroliuoja, kokia informacija pasiekia šalies piliečius. Tai daroma, be kita ko, pasitelkus ir „Didžiąją ugniasienę“, blokuojančią prieigą prie valstybės netinkamais laikomų tinklalapių bei turinio.
Tačiau kontroliuoti informaciją siekia ne tik Kinija. Anot RSF, Pekinas „eksportuoja“ savo taikomus cenzūros bei informacijos kontrolės metodus į kitas šalis.
„Per savo ambasadas ir Konfucijaus institutus, skirtus mokyti kinų kalbą ir skatinti pažinti kinų kultūrą, Kinija nesvyruodama vykdo bauginimą ir persekiojimą, siekdama primesti savo „ideologiškai teisingą“ leksiką ir nuslėpti tamsesnius savo istorijos epizodus“, – rašoma atskaitoje.
Tarp Pekino mėginimų daryti įtaką užsienyje minimas „pinigų žėrimas savo televizijos tarptautiniam transliavimui, investavimas į užsienio žiniasklaidos kanalus, didžiulių reklamos kiekių tarptautinėje žiniasklaidoje pirkimas ir žurnalistų iš viso pasaulio kvietimasis į visiškai apmokamus vizitus Kinijoje“, pažymėjo RSF.
„Kinijos vyriausybė jau yra pasiekusi pažangos, formuodama sau palankią viešąją nuomonę visame pasaulyje, pasitelkdama minkštąją galią ir bendrus politinius bei verslo interesus“, – sakė Taivano nacionalinio Chung Chengo universiteto komunikacijų profesorius Lo Shih-hungas.
„Rezultatai gana akivaizdūs... Daugelis šalių... vengia užduoti Kinijai pernelyg aštrių klausimų arba spausti Kinijos vyriausybę“, – aiškino jis.
RSF pranešime taip pat apžvelgiama vadinamoji „Trojos arklių politika“, kai Pekinas nuolat perka užsakomuosius straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „The Wall Street Journal“, „Le Figaro“ ar „The Daily Telegraph“.
„Žurnalistai be sienų“ pažymėjo, kad tokie straipsniai, nuo pradžios iki pabaigos parašyti kinų valstybinės žiniasklaidos darbuotojų, skleidžia oficialią Pekino žinią skaitytojams užsienyje.
„Naujoji pasaulio žiniasklaidos tvarka, kurią Kinijos tarnybos propaguoja visame pasaulyje, yra nukreipta prieš žurnalistiką“, – sakė RSF Rytų Azijos biuro ekspertas Cedricas Alviani.
„Tai nauja žiniasklaidos tvarka, kai žurnalistas dirba valstybei, o ne piliečiams“, – pridūrė jis.
RSF ataskaitoje taip pat sakoma, kad Kinijos kampanija „kelia tiesioginę grėsmę ne vien žiniasklaidai, bet ir demokratijoms“.
Šios organizacijos paskelbtame 2018 metų „Žiniasklaidos laisvės indekse“ Kinija tarp 180 šalių užima 176-ąją vietą.
