Prezidentas Paulas Kagame pradėjo atminimo renginių savaitę, uždegęs atminimo ugnį prie Kigalio genocido memorialo, kur, kaip manoma, yra palaidota daugiau nei 250 tūkst. aukų, daugiausia iš tutsių genties.
Ir tai yra tik dalis tų, kuriuos nužudė genocidą vykdžiusios hutų pajėgos. Žudynės prasidėjo 1994 metų balandžio 7 dieną, praėjus dienai po huto prezidento Juvenalio Habyarimanos nužudymo.
Kai kurie žmonės buvo nušauti, kiti mirtinai uždaužyti arba užkapoti mačetėmis.
Žudynės tęsėsi tol, kol tuomet 36 metų P.Kagame liepos 4 dieną į Kigalį atvedė „Ruandos patriotinio fronto“ judėjimo pajėgas ir nutraukė genocidą, perėmęs šalies valdymą.
Dabar 61 metų P.Kigame, šaliai vadovaujantis iki šiol, vadovaus atminimo renginiams.
Po atminimo ugnies uždegimo jis pasakys svarbią kalbą Kigalio konferencijų centre. Vėliau jis dalyvaus minėjimo renginyje šalies pagrindiniame futbolo stadione, kurio pavadinimas vietos kalba reiškia „taika“.
Gili trauma
Pastaraisiais metais rengiamos atminimo ceremonijos kai kuriems dalyviams sukelia skausmingus prisiminimus: žmonės verkia, dreba, šaukia ir alpsta per šiaip tylius renginius. Daugeliui išgyvenusiųjų vis dar sunku atleisti skriaudikams, nes jų artimųjų kūnai vis dar nerasti, o ir daugelis žudikų lieka laisvėje.
Praėjus ketvirčiui amžiaus, ši Rytų Afrikos tauta atsigauna ekonomiškai, tačiau šį atsigavimą temdo gilios traumos šešėlis.
Minėjimo renginiuose planuoja dalyvauti apie dešimt kaimyninių šalių vadovų. Belgija, kurios kolonija anksčiau buvo Ruanda, siunčia savo ministrą pirmininką Charlesą Michelį.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nedalyvaus. Šaliai atstovaus Ruandoje gimęs 29 metų Prancūzijos parlamento narys Herve'as Berville'is.
Ruanda kaltina Prancūziją prisidėjus prie genocido, nes ji rėmė hutų vadovaujamą vyriausybę ir padėjo nusikaltėliams pabėgti. Paryžius tai kategoriškai neigia, nors buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolasas Sarkozy 2010 metais pripažino, kad Prancūzija padarė „rimtų klaidų“.
