Nuo pat ryto Barselonos gatvės nusidažė raudonai-auksine „Senyeara“ vėliavos spalva. Mieste nedirbo daugelis parduotuvių ir įstaigų, jautėsi pakili nuotaika.
Su draugais ir šeimomis į gatves suplūdę katalonai skandavo nepriklausomybės šūkius ir kitas dainas, žygiavo miesto gatvėmis.
Mieste buvo tūkstančiai žmonių, daugelyje gatvių sustojo eismas, katalonai prisėsdavo tiesiog ant šaligatvio ir užkandžiavo, gaivinosi gėrimais.
Viskas, ką tik akys matė buvo nudažyta raudona ir auksine spalvomis, net gatvės prekeiviai šią dieną pardavinėjo tik Katalonijos vėliavas ir marškinėlius.
Vienoje pagrindinių miesto susibūrimo vietų, Ispanijos aikštėje, žmonės išdėliojo didžiulį šūkį „We Want Independence“ – Mes norime nepriklausomybės,
Be Katalonijos vėliavų gatvėse buvo matyti ir nemažai nepriklausomybės nuo Ispanijos taip pat siekiančio Baskijos regionio, referendume dėl atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos balsuosiančios Škotijos bei Tibeto vėliavų.