28 metų amžiaus kelionių agentė iš Bukarešto Simina teigia protestuose dalyvaujanti todėl, kad siūlomi teismų sistemos pokyčiai įteisintų korupciją.
„Būtų pernelyg idealistiška ir utopiška tikėti, kad egzistuoja būdas visiškai panaikinti korupciją, tačiau būtų siaubinga ją legalizuoti net teisingumo sistemoje“, – 15min sakė Simina.
Ji, kaip ir dar tūkstančiai rumunų, siekia, kad būtų atmestas įstatymų pataisų projektas, kuriuo ketinama pertvarkyti Rumunijos teisingumo sistemą ir sumažinti kovos su korupcija agentūros DNA galias.
Pataisos apribotų teisėjų nepriklausomybę, taip pat būtų įsteigta speciali institucija tirti galimus jų nusikaltimus. Šiam projektui priešindamiesi teisėjai visoje šalyje prie teismų organizavo tylius protestus.
Įstatymų pataisų projektas jau buvo patvirtintas parlamente, šiuo metu prezidentas Klausas Ioahannis turi jį pasirašyti arba atmesti.
Kai kurie parlamentarų pasiūlymai tikrai priverčia kilstelėti antakius. Pavyzdžiui, gruodžio 26 d. jie pristatė įstatymo projektą dėl Baudžiamojo kodekso pokyčių. Tuomet buvo siūloma nebausti pareigūnų, kurių padaryta finansinė žala nesiekia 200 tūkst. eurų.
Vis dėlto vėliau šios pataisos buvo atmestos.
Prokurorai – ne šventieji
Politologas Gergely Illyes 15min teigė, kad po 1990-ųjų Rumunijos teismų sistemą kontroliavo politikai, tačiau įstojus į Europos Sąjungą (ES) teisėjų ir prokurorų autonomija gerokai išaugo: 2007 m. prie Bendrijos prisijungęs Bukareštas pasižadėjo imtis reikalingų reformų.
„Vis dėlto po keleto metų tapo aišku, kad teismų sistema turi savo politinę darbotvarkę, o jai priklausantys pareigūnai nori kontroliuoti politiką. Pagrindiniai jų oponentai šioje kovoje yra valdančiosios partijos – PSD ir ALDE. Šios ir kai kurios opozicijos partijos nori reformomis apsaugoti korumpuotus lyderius“, – mano G.Illyes.
Politologas primena, kad šioje situacijoje viskas „nėra vien juoda ir balta“.
„Politikai, prieš kuriuos pradėti tyrimai, galimai yra korumpuoti, tačiau prokurorai dažnai bendradarbiauja su slaptosiomis tarnybomis ir renkasi, kuris politikas bus tiriamas, o kuris – ne. Vadinasi, jie pradeda veltis į politiką“, – teigė G.Illyes.
Vienas iš aukšto rango pareigūnų korupcijos pavyzdžių – valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderis Liviu Dragnea.
Už bandymą suklastoti referendumo rezultatus lygtinai nuteistam socialdemokratui praeitų metų lapkritį buvo pateikti kaltinimai nusikalstamos grupuotės formavimu ir piktnaudžiavimu galia. Be to, L.Dragnea įtariamas sukčiavimu įsisavinant ES paramą.
Tikisi prezidento veiksmų
Sausio 20 d. tūkstančiai Bukarešto ir tokių mažesnių miestų kaip Klužo-Napokos, Timišoaros ir Sibiu gyventojų išėjo į gatves. Protestuojantys rumunai reikalavo ne tik sustabdyti teismų sistemos reformas, bet ir surengti pirmalaikius rinkimus.
„Manome, kad bet kas yra geriau už senus socialdemokratus. Tačiau esame realistai – jie dar trejus metus bus valdžioje, ir tai iš dalies yra mūsų kaltė“, – 15min sakė Vladimiras iš Bukarešto, šiuo metu kuriantis nuosavą verslą.
Išankstinių rinkimų scenarijų atmeta ir politologas G.Illyes. Jo teigimu, Rumunijos prezidento galias paleisti parlamentą riboja konstitucija, be to, korupcijos skandalų krečiamų partijų populiarumas nemažėja.
„2017-ųjų vasarį vyko masiniai protestai, tačiau partijų populiarumas išlieka toks pat, kaip 2016-ųjų gruodį: PSD palaiko 42 proc. rumunų, ALDE – 8–9 proc., todėl nauji rinkimai nepakeistų parlamento sudėties“, – teigė G.Illyes.
G.Illyes: „Iohannis – opozicinių partijų bei vyriausiųjų prokurorų sąjungininkas, todėl reguliarūs protestai jam yra naudingi.“
Protestuose dalyvaujantys rumunai deda viltis į prezidentą Klausą Iohannį – buvusį Nacionalinės liberalų partijos, pagrindinės opozicijos partijos valdančiajai koalicijai, lyderį. Jis ne kartą kritikavo parlamento siūlomus teisingumo sistemos pokyčius.
„Prezidentas Iohannis savo veiksmais rodo, kad gerbia įstatymus. Nepaisant ribotų jo, kaip prezidento, galių, tikiuosi, kad jis ras būdų užkirsti joms (įstatymų pataisoms – red.) kelią“, – teigė Simina.
Anot G.Illyes, prezidentas galėtų įstatymo pataisas pateikti Konstituciniam Teismui, tačiau sulaukus teismo korekcijų K.Iohanniui tas pataisas reikėtų pasirašyti.
„Iohannis ruošiasi antrai prezidento kadencijai – rinkimai vyks 2019 m., todėl jis siekia susilpninti valdančiosios koalicijos partijas, sustiprinti opoziciją ir mobilizuoti rinkėjus, tačiau nenori pakeisti vyriausybės. Iohannis – opozicinių partijų PNL ir USR bei vyriausiųjų prokurorų sąjungininkas, todėl reguliarūs protestai jam yra naudingi“, – mano politologas.
Protestų stabdyti neketina
Didžiausi protestai Rumunijoje vyko 2017-ųjų vasarį, kai į Bukarešto gatves išėjo apie pusę milijono žmonių. Nors šiemetinės demonstracijos pritraukė kur kas mažiau dalyvių, rumunai jų nutraukti neketina.
„Protestuojame jau daugiau nei metus, tačiau niekas nepasikeitė, todėl nesu labai optimistiškas. Vis dėlto turime teisę protestuoti, tai – mūsų pareiga: išeiti į gatves ir pasakyti žmonėms vyriausybėje, ką iš tiesų galvojame. Tačiau jaučiame, kad jiems nerūpi“, – 15min sakė Vladimiras.
Vladimiras: „Protestuojame jau daugiau nei metus, tačiau niekas nepasikeitė, todėl nesu labai optimistiškas. Vis dėlto turime teisę protestuoti, tai – mūsų pareiga: išeiti į gatves ir pasakyti žmonėms vyriausybėje, ką iš tiesų galvojame. Tačiau jaučiame, kad jiems nerūpi.“
Simina sako nežinanti, ką daryti toliau. „Tūkstančiai žmonių šiandien savęs klausia to paties. Kai ateis laikas, manau, kad kartu ką nors sugalvosime“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu politologas Cristianas Pirvulescu „The New York Times“ teigė, kad protestai turi poveikį, tačiau žiemą protestuotojų susirenka kur kas mažiau. „Politikai supranta, kad dabar yra tinkamas laikas prastumti pokyčius“, – mano C.Pirvulescu.
Kritikai Rumunijoje ir pasaulyje teigia, kad įstatymų pataisas siūlantys parlamentarai iš tiesų siekia perimti teismų sistemos kontrolę, o Rumunija žengia vis mažiau demokratiniu Vengrijos ir Lenkijos pramintu keliu.
Sunerimusi ir ES. Ketvirtadienį Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris ir vicepirmininkas Fransas Timmermansas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „Rumunijos teismų sistemos nepriklausomybė ir jos pajėgumas veiksmingai kovoti su korupcija yra stiprios Rumunijos Europos Sąjungoje svarbiausi kertiniai akmenys“.
Vis dėlto G.Illyes nėra linkęs Rumunijos situacijos lyginti nei su Vidurio, nei Vakarų Europos šalimis. Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį į teisėjų politinius motyvus.
„Rumunijos demokratija niekada nebuvo tokia pat, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Šiandien Rumunijoje reikia atsakyti į klausimą: kieno požiūris yra teisingas, kas nori suvaržyti demokratiją?
Rinkimus laimėjusios politinės partijos, siekiančios išsaugoti savo korumpuotus lyderius, ar teismų sistema, prokurorai, kurie nori tirti jų bylas, tačiau tuo pat metu kontroliuoti politiką ir pakeisti politinį elitą?“ – retoriškai klausė politologas.
