„Vyriausybė bus visiškai atvira ir suteiks visą informaciją, kurią galima rasti archyvuose, kad padėtume prokuratūrai, parlamentui arba žiniasklaidai išsiaiškinti, ar kas nors vyko, ar ne“, – sakė V.Ponta žurnalistams.
Bukareštas kaltinamas, esą jame veikė vadinamasis „juodasis centras“, kuriame CŽV kankino įtariamuosius, kurie, kaip manoma, buvo susiję su rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais.
Bukareštas kaltinamas, esą jame veikė vadinamasis „juodasis centras“, kuriame CŽV kankino įtariamuosius, kurie, kaip manoma, buvo susiję su rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais.
Nors praėjusią savaitę paviešintoje JAV Senato ataskaitoje apie vykdytą žiaurų įtariamųjų kankinimą tiesiogiai nenurodoma, kuriose šalyse veikė tokie centrai.
„Mūsų pareiga informuoti visuomenę apie viską, ką mes žinome iš praeities, – kalbėjo V.Ponta. – Nuo tada, kai pradėjau vadovauti vyriausybei (2012 metais), niekada nebuvau susidūręs su informacija, kuri tai (tardymo centrų egzistavimą) patvirtintų“.
Premjeras taip pat paragino išrinktąjį prezidentą Klausą Iohannisą, kuris nugalėjo V.Pontą valstybės vadovo rinkimuose praėjusį mėnesį, pasirūpinti gauti necenzūruotą JAV Senato ataskaitos kopiją.
Nors Rumunijos vyriausybė niekada nepripažino ką nors žinojusi apie šalies teritorijoje veikusius CŽV kalėjimus, Rumunijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino tikrinanti vieno įtariamojo parodymus, esą jis buvo laikomas viename tokių centrų.
Tyrimas pradėtas dėl 2012 metų gegužę gauto skundo iš Abd al Rahimo al Nashirio, kuris Senato ataskaitoje minimas kaip kankinimų auka. Dėl atakos Jemene prieš JAV karo laivą „USS Cole“ 2000 metais įtariamas sumanytojas tvirtina, kad nuo 2003 metų iki 2006 metų buvo slapta kalinamas Rumunijoje.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija šią savaitę pakartojo neturinti „jokių CŽV sulaikymo centrų egzistavimo Rumunijoje įrodymų“ ir medžiagos, patvirtinančios, jog Rumunijos oro uostai būtų naudoti teroro išpuoliais įtariamų belaisvių transportavimui ar sulaikymui.
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose skelbta, kad CŽV centrai veikė Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Tailande ir Afganistane.
