Po 2015 metų spalio 30-ąją 64 žmonių gyvybes nusinešusio gaisro, tarp kurio priežasčių minėta valdininkų korupcija, premjeras Victoras Ponta ir jo Socialdemokratų partijos (PSD) vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.
PSD gavo apie 46 proc. balsų, paskelbė rinkimų komisija, suskaičiavusi 99 proc. balsų.
Antroje vietoje, surinkusi kiek daugiau kaip 20 proc. balsų, liko centro dešinės Nacionalinė liberalų partija (PNL), o ją palaikant sąjunga „Gelbėkime Rumuniją“ (USR), kurią neseniai įkūrė aktyvistu tapęs vienas matematikas, sulaukė 9,3 proc. rinkėjų palaikymo.
5 proc. slenkstį įveikė ir į parlamentą pateko tikėtina PSD koalicijos partnerė, liberali partija ALDE, taip pat – buvusio prezidento Traiano Basescu Liaudies judėjimo partija (PMP).
Praėjus 27 metams po komunistinio diktatoriaus Nicolae Ceausescu egzekucijos ir jo režimo žlugimo rinkėjus yra apėmusi apatija – per šiuos rinkimus jų aktyvumas tebuvo 39,5 procento. Tai daugiau kaip 2 proc. mažiau nei per 2012 metų parlamento rinkimus.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar kairieji galės suformuoti daugumos vyriausybę – tai labai priklausys nuo mažesnių partijų, jeigu jos pateks į parlamentą. Taip pat nežinia, kas galėtų tapti premjeru.
Oficialūs rezultatai veikiausiai bus paskelbti vėliau pirmadienį.
Nuo V.Pontos atsistatydinimo Rumunija buvo vadovaujama laikinosios vyriausybės ir jos lyderio technokrato Daciano Cioloso – 47 metų buvusio ES komisaro.
PNL ir USR sakė, kad sutiktų su tolesniu D.Cioloso vadovavimu. Jis sakė, kad mielai dirbtų, bet nori likti nepriklausomas ir žada toliau laikyti griežtos biudžeto drausmės.
Tuo tarpu PSD nori, kad premjeru taptų 54 metų partijos pirmininkas Liviu Dragnea.
Tačiau L.Dragnea dar nesibaigęs lygtinės bausmės už rinkimų klastojimą laikotarpis, todėl jis teisiškai negalėtų vadovauti vyriausybei. Be to, 57 metų prezidentas Klausas Iohannisas atsisakė paskirti premjeru bet kokį teisinių problemų turintį veikėją.
Tokiu atveju užkertamas kelias grįžti 44 metų V.Pontai, kurio byla šiuo metu nagrinėjama. Šis procesas dėl įtariamo mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo buvo pradėtas dar jam dirbant premjero poste, bet politikas visus jam metamus kaltinimus neigia.
Papirkti pareigūnai
Kai naktinį klubą „Colectiv“ pernai nuniokojo didžiulis gaisras, pareigūnai buvo kaltinami korupcija ir priešgaisrinės saugos pažeidimų ignoravimu. Be to, aukų skaičių padidino prastas medikų darbas.
Daugeliui rumunų ši tragedija tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę – jie išėjo gatves reikalauti, kad Rumunija apsivalytų.
57 metų prezidentas Klausas Iohannisas atsisakė paskirti premjeru bet kokį teisinių problemų turintį veikėją.
Nacionalinis antikorupcinis direktoratas (DNA) buvo labai aktyvus ir matomas: jo taikiklyje atsidūrė kai kurie ministrai, senatoriai, įstatymų leidėjai ir kiti pareigūnai.
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 95 proc. rumunų nori, kad kova su korupcija būtų naujos vyriausybės prioritetas. Tačiau baiminamasi, kad to nebus, jeigu į valdžią grįš PSD.
Apsivalymo pastangos „neproporcingai smogė Rumunijos kairei“, sakė analitinio centro „Eurasia Group“ ekspertė Cveta Petrova.
„Dėl to, jeigu į valdžią ateitų kairiųjų vadovaujama koalicija, ji stengsis sulėtinti šią kampaniją“, – aiškino ji.
Vis dėlto PSD tebėra tvirtai palaikoma vyresnio amžiaus rumunų ir šios pietryčių Europoje šalies, turinčios 20 mln. gyventojų, kaimiškose vietovėse.
Praėjus 27 metams po komunistinio diktatoriaus Nicolae Ceausescu egzekucijos ir jo režimo žlugimo rinkėjus yra apėmus apatija – per šiuos rinkimų jų aktyvumas tebuvo apie 40 procentų.
Per rinkimų kampaniją abi stovyklos svaidėsi įžeidimais ir vengė rimtų politinių diskusijų, tačiau it susitarusios žadėjo įspūdingai didinti atlyginimus ir pensijas, taip pat mažinti mokesčius.
Nacionalistinė ir prieš ES nukreipta retorika, išpopuliarėjusi kitose šio regiono narėse, tarp jų Vengrijoje ir Lenkijoje, neturi stiprių pozicijų Rumunijoje.
Tokie pažadai, net jeigu niekada nebus įgyvendinti, atrodo patrauklūs šalyje, kur daugiau kaip pusė namų ūkių kaimuose neturi vandentiekio, o ketvirtadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Dar trys milijonai rumunų yra emigravę.
Visgi ši šalis pasižymi savais ypatumais: nacionalistinė ir prieš ES nukreipta retorika, išpopuliarėjusi kitose šio regiono narėse, tarp jų Vengrijoje ir Lenkijoje, neturi stiprių pozicijų Rumunijoje.
„Mūsų Rumunija visiškai sugriauta. Nebegalime čia gyventi. Nėra darbo, žmonės išvyksta į užsienį“, – naujienų agentūrai AFP skundėsi Marin Oana, balsavusi neturtingame pietiniame Singurenio kaime.
„Tikiuosi, kad politikai suvoks, kokių problemų esama mūsų visuomenėje ir investuos į sveikatos apsaugą bei švietimą“, – sakė to paties kaimo rinkėja Denisa Grajdan.
