Per 2016-ųjų rinkimų Socialdemokratų partija (PSD), kartu su dviem jaunesniosiomis koalicijos partnerėmis, parlamente užsitikrino daugumą. Naudodamiesi stipria pozicija, valdantieji inicijavo kriminalinio kodekso pataisas, sukėlusias grėsmę teisės viršenybės principui.
PSD tikslas – apsaugoti korumpuotus partijos lyderius. Nacionalinio kovos su korupcija departamento (DNA) ataskaitose už 2016-2018 metus rašoma, kad iš 2 823 apkaltintų asmenų 7 yra ministrai, 17 deputatų, 7 senatoriai, 72 merai, 20 magistratų ir teisininkų, 38 valstybinių kompanijų direktoriai.
Didžioji dalis šių politikų ir pareigūnų priklauso PSD, nors ir kitų partijų nariai buvo apkaltinti kyšininkavimu, turto grobstymu, artimųjų bei draugų protegavimu, piktnaudžiavimu įtaka.
„EU Observer“ rašo, kad PSD savo pergalę interpretavo kaip laisvę blokuoti kovą su korupcija skirtas iniciatyvas ir susilpninti nacionalinę kovos su korupcija tarnyba.
Socialdemokratų lyderiai jau seniai yra įsivėlę į garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus, vis dėlto, 2016-ųjų rinkimuose partija surinko daugiau nei 45 proc. balsų. „EU Observer“ rašo, kad PSD savo pergalę interpretavo kaip laisvę blokuoti kovą su korupcija skirtas iniciatyvas ir susilpninti nacionalinę kovos su korupcija tarnyba.
Prieš referendumą, vyksiantį tą pačią dieną kaip ir rinkimai į Europos Parlamentą (EP), Klausas Iohannisas siekia parodyti, kad PSD veikia prieš eilinių rumunų valią.
Gegužės 26 dieną vyksiančiame referendume rumunai galės pareikšti nuomonę dviem klausimais.
„Ar pritariate amnestijos ir malonės suteikimo draudimui bylose, susijusiose su korupcija?“ ir „Ar pritariate draudimui įgyvendinti nutarimus dėl baudžiamojo kodekso keitimo dėl bausmių už nusikaltimus ir teisingumo sistemos perorganizavimo, taip pat laikotarpio, per kurį šie nutarimai gali būti apskųsti Konstituciniam Teismui, prailginimui?“.
„EU Observer“ pastebi, kad nors sudėtinga formuluotė gali suklaidinti rinkėjus, jie kviečiami pasipriešinti balandžio 24 dieną PSD dominuojamo parlamento patvirtintiems nutarimams.
Šie nutarimai, jei referendume nebus blokuoti, leistų nutraukti kelis tyrimus ir bylas, susijusias su aukšto rango politikais, sutrumpinti senaties terminą, piktnaudžiavimo įgaliojimais nebelaikyti nusikalstama veikla, dekriminalizuoti aplaidumą darbovietėje.
Šiuo metu dėl kaltinimų korupcija galingiausias šalies politikas, socialdemokratas Liviu Dragnea negali užimti premjero posto.
TAIP PAT SKAITYKITE: L.Dragnea – korumpuotas pilkasis Rumunijos kardinolas, dėl kurio nerimauja ES
Manipuliacijos dėl referendumo
Iki referendumo likus mažiau nei trims savaitėms, SDP priklausančios premjerės Vioricos Dancilos pasirašytu dekretu pakeistos registracijos balsuoti taisyklės: tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turės dalyvauti daugiau rinkėjų nei buvo numatyta prieš pokyčius.
Prezidentas K.Iohannisas sakė besipriešinantis tokiems pokyčiams. Jis teigė, kad „socialdemokratai dažniausiai daro tokius dalykus savo naudai“.
Jaunesniosios koalicijos partnerės – Nacionalinės liberalų partijos –atstovas Calinas Popescu Tariceanu „Reuters“ teigė, kad referendumas nustelbs rinkimus į EP ir tokiu būdu „nukreips rumunų dėmesį nuo kur kas rimtesnių klausimų“.
„Referendumas tėra politinis žaidimas, leidžiantis prezidentui įsiterpti į politinius debatus“, – sakė C.P.Tariceanu, pabrėždamas, kad K.Iohannisas vėliau šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks antros kadencijos.
Pasak C.P.Tariceanu, kuris taip pat užsiminė apie galimybę kelti kandidatūrą į prezidentus, „referendumas neišspręs esminės problemos, kadangi nemanau, jog Rumunijoje yra žmonių, pasakysiančių, kad nenori teisės viršenybės ar nepriklausomos teismų sistemos“.
Savo ruožtu rumunų žurnalistas Moise Guranas įspėja, kad referendumas gali turėti priešingą efektą nei tikėtasi.
„Ar gali prezidentas klausti, ar teismų sistema turi būti visiškai nepriklausoma nuo politikos, ar specialus departamentas, skirtas vykdyti tyrimus prieš magistratus, visiškai sunaikintas?... Ar visi šie dalykai, kurių ES reikalauja įgyvendinti per savo kontrolės ir bendradarbiavimo mechanizmus, ir kuriuos PSD vyriausybė ignoruoja, turėtų būti įgyvendinti?
M.Guranas: „Neabejotinai čia slypi didžiulė rizika. Nes jei žmonės balsuos prieš mechanizmus ir pataisas Rumunijos EPBO sutartyje, referendumas gali virsti balsavimu dėl pasitraukimo iš ES. O tai būtų labai pavojinga.“
Neabejotinai čia slypi didžiulė rizika. Nes jei žmonės balsuos prieš mechanizmus ir pataisas Rumunijos EPBO sutartyje, referendumas gali virsti balsavimu dėl pasitraukimo iš ES. O tai būtų labai pavojinga“, – rašo jis.
L.Codrutos Kovesi kova
Šios reformos – ne vienintelis valdančiųjų būdas slopinti pastangas kovoti su korupcija.
2018-aisiais vyriausybės nurodymu iš pareigų buvo nušalinta Nacionalinio kovos su korupcija departamento (DNA) vadovė Laura Codruta Kovesi, tapusi kovos su korumpuotais politikais simboliu. Nenuostabu, kad toks valdančiųjų žingsnis sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo.
2019-ųjų kovą L.Codrutai Kovesi, laikomai favorite tapti pirmąją Europos Sąjungos vyriausiąja prokurore, buvo pateikti kaltinimai korupcija. Tuomet ji žiniasklaidai teigė, kad Rumunijos prokurorai uždraudė jai viešai aptarinėti bylos detales, tačiau pridūrė, jog „tai – priemonė, kuria siekiama mane nutildyti, įbauginti visus mus, dirbančius teismų sistemoje ir atliekančius savo darbą“.
Kol vyksta tyrimas, L.Codruta Kovesi negalės dirbti pagal savo profesiją ir turės reguliariai registruotis Bukarešto policijoje. Be to, jai bus neleidžiama išvykti iš šalies.
Dėl prieš L.Codruta Kovesi pradėto tyrimo ir prieštaringų teismų sistemos reformų Rumunija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungai, ne kartą sulaukė Bendrijos vadovų kritikos.
