Pontifikas trečiąją ir paskutinę savo vizito šalyje dieną paskelbė palaimintaisiais septynis vyskupus.
Pranciškus vadovavo pamaldoms Rumunijos Blažo mieste, kuris laikytas komunistiniu laikotarpiu uždraustos Graikų Katalikų Bažnyčios tvirtove. Septyni palaimintieji vyskupai buvo sulaikyti ir įkalinti dėl savo tikėjimo tarp 1950 ir 1970 metų.
Popiežius Pranciškus juos pavadino pavyzdžiu rumunų tikėjimui šiandien ir pridūrė, kad jie „paaukojo savo gyvybes priešindamiesi neliberaliai ideologinei sistemai“.
„Šios žemės labai gerai žino, kaip smarkiai žmonės kenčia, kai ateina ideologija ar režimas ir ima vadovauti žmonių gyvenimui ir tikėjimui, sumažindamas arba visai panaikindamas jų galimybes priimti sprendimus, apribodamas jų laisvę ir kūrybines galimybes“, – sakė popiežius.
Jis perspėjo, kad naujos ideologijos kelia grėsmę rumunų šeimoms ir šiandien, veikiausiai turėdamas omeny lyčių klausimus, homoseksualų santuokas ir kitas pasaulietines tendencijas, kurias Pranciškus anksčiau kritikavo ir vadino Vakarų vykdoma kitų „ideologine kolonizacija“.
„Ideologinės kolonizacijos formos, nuvertinančios žmogų, gyvenimą, santuoką ir šeimą ir, svarbiausia, atitolinantys pasiūlymai, kurie yra tokie pat ateistiški, kaip ir praeityje, žaloja mūsų jaunus žmones ir vaikus ir palieka juos be šaknų, iš kurių jie galėtų augti“, – sakė pontifikas.
Komunistinio valdymo Rumunijoje laikais graikų katalikai buvo spaudžiami prisijungti prie ortodoksų. Daugelis atsisakė, o tūkstančiai kunigų buvo įkalinti, įskaitant ir septynis vyskupus, kurie sekmadienį buvo paskelbti palaimintaisiais.
Popiežius Pranciškus atvyko į Rumunija norėdamas aplankyti tolimiausias katalikų bendruomenes. Tai pirmas Romos popiežiaus vizitas nuo 1999 metų, kai popiežiui Jonui Pauliui II buvo leista apsilankyti Bukarešte. O pastarasis buvo pirmasis popiežiaus vizitas ortodoksų dominuojamoje šalyje nuo krikščionybės skilimo.