K.Iohannisas sakė, kad perduos siūlomas įstatymų pataisas Konstituciniam Teismui ir paklaus Europos ekspertų nuomonės dėl reformų paketo, gruodį priimto kairiosios vyriausybės.
„Šie įstatymai neatitinka nacionalinės konstitucinės sistemos bei atitinkamų Europos standartų“, – televizijos paskelbtame pareiškime teigė K.Iohannisas.
„Todėl nusprendžiau perduoti juos Konstituciniam Teismui ir Venecijos komisijai“, – sakė jis, paminėdamas Europos Tarybos patariamąją instituciją, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai.
Pasak Rumunijos prezidento, trys teisės aktai, gruodį priimti Socialdemokratų partijos (PSD) valdomo parlamento, „silpnina prokurorų vaidmenį“, „kelia riziką, kad bus trukdoma vykdyti teisingumą“ ir įsteigia struktūrų, „galinčių bauginti teisėjus“.
Jis atkreipė dėmesį į „mūsų tarptautinių partnerių reiškiamą rimtą susirūpinimą“, užsimindamas apie Europos Komisijos išsakytą kritiką dėl reformų paketo.
K.Iohannisas taip pat paragino Konstitucinio Teismo teisėjus „neskubėti ir bendradarbiauti“ su Europos ekspertais bei neatmetė galimybės, kad dar kartą paprašys šio teismo įvertinti pataisas, jeigu jų argumentai bus neįtikimi.
Europos Tarybos kovos su korupcija institucija GRECO savo ruožtu pareiškė susirūpinusi, jog reformos gali padaryti „neigiamą poveikį kovos su korupcija pastangoms“ ES šalyje, kur itin paplitęs papirkinėjimas.
K.Iohannisas pridūrė, kad 2016 metais į valdžią atėjusi PSD vyriausybė „užpuolė teismų sistemą“, mėgindama susilpninti kovos su korupcija įstatymus.
Šiais žingsniais pasipiktinę Rumunijos gyventojai surengė didžiausią antivyriausybinių demonstracijų bangą nuo komunizmo žlugimo šalyje, o valdžia buvo priversta atsisakyti savo planų.
K.Iohannisas dažnai ginčijasi su vyriausybe, o praėjusią savaitę pareikalavo, kad dėl valdančiųjų planų perkelti Rumunijos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę atsistatydintų premjerė Viorica Dancila.
