„Ponia Dancila netinkama dirbti Rumunijos ministre pirmininke, todėl vyriausybė tampa Rumunijos silpnąja vieta. Štai kodėl viešai raginu ponią Dancila atsistatydinti“, – sakoma K.Iohanniso trumpame pareiškime.
K.Iohannisas atkreipė dėmesį, kad praeitą savaitę vyriausybė priėmė slaptą memorandumą, numatantį, kad ambasada turėtų būti perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Prezidentas yra nusistatęs prieš tokį žingsnį ir sakė nebuvęs apie tai iš anksto informuotas.
„Tai buvo didelė klaida, nes vykdant užsienio politiką, kalbant apie slaptus dokumentus, turėjo būti pasitarta su prezidentu“, – pabrėžė jis.
Pagal konstituciją, K.Iohannisas neturi teisės atstatydinti vyriausybės vadovės, todėl ją iš pareigų turėtų pašalinti parlamentas.
V.Dancila – jau trečioji, stojusi prie vyriausybės vairo per trumpesnį nei metų laikotarpį. Du jos pirmtakai pasitraukė vykstant kovai dėl valdžios valdančiojoje Socialdemokratų partijoje.
Ginčas dėl ambasados tėra naujausias didelis nesutarimas tarp centro dešiniajai stovyklai atstovaujančio K.Iohanniso ir kairiosios vyriausybės.
Jeigu planai dėl ambasados perkėlimo būtų įgyvendinami, Rumunija būtų pirmoji šalis, pasekusi JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu.
Tačiau per šią savaitę surengtą dviejų dienų vizitą Izraelyje V.Dancila sakė, kad planams dėl Rumunijos ambasados perkėlimo dar nėra užtikrintas visų suinteresuotų šalių palaikymas.
Amerikos lyderis gruodį priėmė kontraversišką sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, neatitinkantį tarptautinio sutarimo, kad šio miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis. D.Trumpo pareiškimas, kad JAV ambasada bus perkelta į Jeruzalę, sukėlė protestus musulmonų pasaulyje bei sulaukė griežto pasmerkimo.
Izraelis užėmė rytinę arabiškąją Jeruzalės dalį per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1980-aisiais aneksavo tą teritoriją ir paskelbė visą Jeruzalę nedaloma žydų valstybės sostine. Tuo metu palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine.
Kremlius džiaugiasi teigiamomis žiniomis
Maskva penktadienį pavadino Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių istorinį susitikimą „itin teigiama žinia“ ir pridūrė, kad tiesioginis dialogas suskaldytame pusiasalyje daug žada.
„Tai itin teigiama žinia“, – po abiejų Korėjų lyderių sutikimo šalių sienoje žurnalistams sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šiandien matome, kad šis tiesioginis dialogas įvyko. Jis turi tam tikrų perspektyvų“, – gyrė jis derybų rezultatus.
„Pastebėjome abiejų šalių valią ieškoti susitarimo, o svarbiausia – valią užmegzti ir tęsti dialogą. Tai itin teigiamas veiksnys“, – sakė D.Peskovas.
Maskva sveikintų bet kokius tolesnius susitikimus, pridūrė jis, komentuodamas suplanuotą susitikimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno
