K.Iohannisas yra iš centro dešinės Nacionalinės liberalų partijos (PNL) ir sako, kad kairiojo sparno Socialdemokratų partijos (PSD) kandidatės, buvusios premjerės Vioricos Dancila pergalė keltų grėsmę demokratijai.
2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti vyriausybėje PSD ne kartą konfliktavo su Briuseliu ir K.Iohannisu dėl įtarimų, kad vyriausybė bando prastumti prieštaringai vertinamas teismų reformas, kenkiančias teisėjams ir naudingas PSD politikams, ir nepakankamai kovoja su korupcija.
Spalio 10 dieną PSD vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.
„Šiandien rumunai sprendžia dėl savo šalies ateities“, – žurnalistams pareiškė 60-metis K.Iohannisas, atidavęs savo balsą Bukarešte.
Tuo metu V.Dancila po balsavimo žurnalistams sakė, kad ji balsavo „už saugią ir orią Rumuniją“.
Pagrindinė K.Iohanniso rinkimų kampanijos tema buvo teisinė valstybė, panašiai kaip Slovakijoje, kur kovą prezidento rinkimus laimėjo kovos su korupcija aktyvistė Zuzana Čaputova.
Vengrijoje premjero Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybė praėjusį mėnesį taip pat patyrė nesėkmę, kai centro kairės kandidatas Gergely Karacsony suvienijo opoziciją ir iš premjero partijos „Fidesz“ paveržė sostinės Budapešto mero postą.
„Proeuropietiškas signalas“
Nors nacionalizmas Rumunijos politikoje reiškėsi ne taip smarkiai kaip Vengrijoje ar Lenkijoje, PSD bandė savo konfliktus su ES institucijomis vaizduoti kaip įrodymą, kad partija kovoja už Rumuniją.
Tačiau kaip neseniai pažymėjo vokiečių žurnalas „Osteuropa“, per gegužės mėnesį įvykusius Europos Sąjungos rinkimus, kai „Fidesz“ ir Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) „laimėjo po kampanijų prieš Briuselį, Rumunijos rinkėjai nubaudė vyriausybę ir pasiuntė proeuropietišką signalą“.
Dideli nuostoliai per gegužės rinkimus padidino V. Dancila vyriausybės bėdas ir ji galiausiai praėjusį mėnesį žlugo. Anksčiau šią savaitę parlamentarai patvirtino PNL vadovo Ludovico Orbano mažumos vyriausybę.
PSD yra laikoma iki komunizmo žlugimo 1989 metais dominavusio elito įpėdine ir dažnai kaltinama dėl korupcijos jos gretose.
Sociologas Vasile Dancu sakė, kad PSD „po trejų metų valdžioje sieks naujos tapatybės“.
K.Iohannisas priklauso Rumunijos etninei vokiečių mažumai. Pirmą kartą jis buvo išrinktas 2014 metais. Buvęs fizikos mokytojas ir Sibiu miesto meras, kaip prognozuojama, turėtų būti perrinktas antrajai penkerių metų kadencijai per antrąjį rinkimų turą lapkričio 24 dieną.
Rekordinis diasporos aktyvumas
Pastaraisiais metais į užsienį išvažiavo maždaug keturi milijonai rumunų. Teigiama, kad paprastai už liberalius kandidatus balsuojanti diaspora gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Šie rinkimai gali pažymėti ištisos eros pabaigą. Pirmą kartą nuo grįžimo prie daugiapartinės demokratijos PSD, kuri daugiausia kliaujasi vyresnio amžiaus rinkėjų ir kaimo gyventojų parama, negali būti tikra, ar pateks į antrąjį turą.
Apklausos rodo, kad V. Dancilai pirmajame rate teks smarkiai pakovoti dėl antrosios vietos su 44 metų Danu Barna, atstovaujančiu neseniai sukurtai proeuropietiškai centro dešiniųjų Rumunijos gelbėjimo sąjungai (USR).
Pirmajame prezidento rinkimų rate dalyvauja 14 kandidatų; balsuoti gali 18,2 mln. rumunų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o darbą baigs 21 valandą. Netrukus po to turi pasirodyti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
