Opozicinė Socialdemokratų partija (PSD) Rumunijos politikoje dominavo po komunizmo žlugimo, bet vėliausią jų valdymo laikotarpį temdė gatvių protestai ir ginčai su Briuseliu dėl teismų reformų. Socialdemokratų valdymas baigėsi balsavimu dėl nepasitikėjimo 2019-aisiais.
Rumunija yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos šalių ir pastaraisiais metais 4 mln. jos gyventojų išvyko ieškoti geresnio gyvenimo kitur, ypač – vakarinėse bloko valstybėse.
Regione, kur pastaruoju metu pozicijas stiprino populistai ir nacionalistai, Rumunijos premjero Ludovico Orbano Nacionalinė liberalų partija (PNL) žadėjo modernizuoti savo valstybę ir išlaikyti jos proeuropietišką kursą.
Pirmadienį ryte suskaičiavus 90 proc. balsų buvo paskelbta, kad PSD surinkusi 30 proc. balsų pirmauja, o valdančioji PNL per sekmadienio rinkimus, kuriuose žmonės balsavo vangiai, gavo 25,5 proc. balsų.
Tačiau PSD neturės sąjungininkų naujajame parlamente. Senas partijos priešininkas prezidentas Klausas Iohannisas yra sakęs, kad nenori iki 2024-ųjų truksiančios savo kadencijos metu pamatyti PSD sugrįžimo į vyriausybę.
Sekmadienio rinkimuose, kurie vyko jau įprastomis pandemijos suvaržymų sąlygomis – užtikrinant socialinį atstumą, kaukių dėvėjimą ir rankų dezinfekavimą – teisę balsuoti turėjo daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Tačiau dėl sunkios antros pandemijos bangos ir didelio nusivylimo šalies politine klase rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 33 proc. – rekordiškai mažas parlamento rinkimams.
Anksčiau balsavusiųjų apklausai parodžius, kad PSD pasirodė netikėtai gerai, partijos lyderis Marcelis Ciolacu sakė: „Tikiuosi Orbano atsistatydinimo; to savo balsais paprašė rumunai.“
„Daugybė pamirštų pažadų“
Visgi jei pirminių rezultatų išryškintos tendencijos pasitvirtins, PNL turėtų formuoti koalicinę vyriausybę su mažesniu, neseniai įkurtu centro dešinės aljansu „USR-Plus“, kol kas užsitikrinusiu 15 proc. balsų.
Ji taip pat gali suvienyti jėgas su nedidele Rumunijos vengrų demokratine sąjunga (UDMR), kuri turėtų gauti apie 6 proc. balsų. UDMR sakė, jog norėtų bendradarbiauti su liberalais.
L.Orbanas pažymėjo, kad rezultatus gali paveikti užsienyje balsavusių rumunų balsai. Jie turėtų būti suskaičiuoti iki pirmadienio vakaro.
Užsienyje gyvena daugiau jaunesnio amžiaus rumunų, kurie linkę palaikyti „USR-Plus“, žadančią apvalyti Rumunijos politinę areną.
Užsienyje balsavo apie 260 tūkst. rumunų – dvigubai daugiau nei 2016 metais.
Atidavęs balsą vienoje Bukarešto mokyklų, į pensiją išėjęs buvęs elektrikas 63 metų Gheorghe'as Preda sakė neturintis „jokių vilčių“, kad šalyje kas nors keisis.
Anot jo, dvi didžiosios partijos „keičia viena kitą valdžioje jau 30 metų ir rinkimų kampanijų metu dalina daug pažadų, kuriuos paskui pamiršta“.
„Pasitikėjimas ir viltis“
Tačiau 104 metų filosofas Mihai Sora , pelnęs daugelio rumunų pagarbą už tai, kad pastaraisiais metais valandų valandas praleisdavo prieš korupciją nukreiptuose protestuose, sakė, kad nedalyvavimas rinkimuose nėra išeitis.
„Atidaviau balsą pasitikėdamas ir puoselėdamas viltį, galvodamas apie savo šalį ir jos žmonių ateitį“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Dviejų vaikų motina 42 metų Adina Ionescu sakė, jog tikisi, kad bus suformuota „jaunų žmonių vyriausybė, kuriai rūpės aplinkos apsauga ir rumunų gerovė“.
PNL turėjo pranašumą, nes ją palaikė K.Iohannisas. Prezidentas atmetė kritiką, esą nepaisė konstitucijoje apibrėžtų valstybės vadovo įgaliojimų, agituodamas už liberalus.
PSD rinkimų kampanijos metu akcentavo savo nepritarimą kai kurioms vyriausybės taikomoms kovos su koronavirusu priemonėms, nors pati sulaukė kritikos, jog neturi aiškaus plano, kaip pažaboti pandemiją.
L.Orbano vyriausybė sakė, jog neįves visiško karantino, analogiško galiojusiam pavasarį. Tačiau ekspertai būgštauja, kad ateinančiomis savaitėmis sergamumas COVID-19 gali drastiškai išaugti.
