L.Dragnea 2018 metais buvo nuteistas už dviejų partijos narių įdarbinimą vienoje viešojoje agentūroje.
PSD lyderiui jau anksčiau buvo užkirstas kelias dirbti premjeru, nes 2016 metais jis buvo nuteistas už balsų klastojimą. Dabar jis turėtų būti per parą pasiųstas į kalėjimą.
L.Dragneos partija sekmadienį patyrė skaudų smūgį per Europos Parlamento rinkimus: PSD liko antra po opozicinės Nacionalinės liberalų partijos.
Be to, per prezidento Klauso Iohanniso inicijuotą neprivalomą referendumą 80 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš vyriausybės pastangas sušvelninti kovos su korupcija priemones.
„Neapykantos audra“
Paniuręs L.Dragnea sekmadienį vakare pasirodė prieš kameras ir pasakė, kad PSD susidūrė su „neapykantos audra“, pasireiškusia rinkimų rezultatais. Partijos gautų balsų skaičius, palyginti su 2014 metais, sumažėjo 12 punktų iki 25,8 procento.
Tuo tarpu varžovai – centro dešinieji ir liberalai – bendrai surinko beveik 50 proc. balsų.
Jaunimas ir miestų gyventojai aktyviai dalyvavo rinkimuose, kad išreikštų nusivylimą vyriausybe; aktyvumas buvo kone 50 procentų.
Paklaustas apie pirmadienio teismą L.Dragnea, kaip įprasta, laikėsi išdidžiai ir laidė užuominas apie tamsius sąmokslus prieš jį ir „neįsivaizduojamą spaudimą“ teisėjams pripažinti jį kaltu.
Jis taip pat daugelį nustebino pareiškimu, kad šį rudenį planuojamuose rinkimuose nesivaržys su dabartiniu prezidentu Klausu Iohannisu.
Pastaruosius trejus metus L.Dragnea ir PSD, kurios pirmtakė buvo Komunistų partija, bandė dosniais pažadais įsiteikti rinkėjams neturtingesniuose ir labiau kaimiškuose rajonuose.
Nors netapo premjeru, šis lyderis turėjo nemažą įtaką užkulisiuose ir vos per septynis mėnesius nuvertė du premjerus, kol 2018-ųjų sausį į ši postą nominavo Vioricą Dancilą
Pasak analitikų, jo koncentravimasis į šalies kovos su korupcija agentūros darbo apribojimą atėmė iš PSD daug balsų.
Jis tvirtino norįs padaryti galą prokurorų piktnaudžiavimui valdžia, kurį „patyrė milijonai rumunų“.
Tačiau šis ginčas taip pat temdė pirmąjį Rumunijos pirmininkavimą Europos Sąjungai ir Briuselis grasino galimomis sankcijomis, jei vyriausybė nepakeis kurso.
L.Dragnea ėmė užsipulti ES panašiai kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir katino Briuselį kišantis į Rumunijos reikalus bei suverenumą.
Tačiau prezidento K. ohanniso inicijuotą neprivalomą referendumą 80 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš vyriausybės pastangas sušvelninti kovos su korupcija priemones.
Rinkėjų aktyvumas gerokai viršijo 30 proc., kurių reikia referendumui įvykti.