Oficialūs rezultatai rodo, kad 281 parlamentaras balsavo už siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Balsų „prieš“ nebuvo, nes valdantieji ir jų sąjungininkai balsavimą boikotavo.
Krizės grėsmė iškilo Rumunijai, vienai neturtingiausių Europos Sąjungos šalių, kovojant su ketvirtąja koronaviruso banga ir dėl kylančių energijos išteklių kainų artėjančią žiemą labai išaugsiant šalies gyventojų išlaidoms.
49 metų F.Citu, buvęs bankininkas, vyriausybei vadovauti pradėjo po parlamento rinkimų praėjusį gruodį. Tačiau jį jau paliko jo centro dešiniųjų koalicijos partneriai ir smarkiai kritikuoja kairieji.
Centro dešiniųjų partija USR praėjusį mėnesį pasitraukė iš jo vadovaujamos koalicijos, skųsdamasi dėl F.Citu „diktatoriško požiūrio“.
Opozicijoje esantys kairieji socialdemokratai (PSD) kaltina jo vyriausybę „nuskurdinus rumunus ir padidinus šalies skolas“.
Antradienį kiek daugiau nei 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo registruota daugiau nei 15 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir 252 mirtys per vieną parą.
Iš viso ši pandemija Rumunijoje pareikalavo 37 929 žmonių gyvybių.
Įstatymų leidėjai iš USR ir PSD partijų – paprastai nesutaikomų priešininkių – prieš antradienio balsavimą planavo pamiršti savo nesutarimus ir pasisakyti už nepasitikėjimą vyriausybe.
„Ką norite laimėti nugramzdindami šalį į chaosą?“ – diskusijų pradžioje paklausė F.Citu, kreipdamasis į savo oponentus.
Tačiau net ir priėmus siūlymą, F.Citu vyriausybė gali tęsti savo darbą – iš pradžių laikinai, tačiau galbūt ir ilgesnį laiką.
Pagal šalies konstituciją, šalies prezidentas Klausas Iohannisas turės paskirti naują ministrą pirmininką.
Tačiau spėjama, kad K.Iohannisas gali paprasčiausiai vėl nominuoti F.Citu, kad kitos partijos išprovokuotų naujus rinkimus, kurie, kaip dabar rodo visuomenės apklausos, būtų naudingi tik PSD.
