Gegužę Prancūzijos kariai dalyvaus didelio masto karinėse pratybose Rumunijoje, pavadintose „Dacian spring 2025“, kuriose bus vertinamas jų gebėjimas greitai persikelti į rytinį NATO flangą. Tai svarbi kompetencija, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręstų užpulti kurią nors Aljanso narę, rašo leidinys „Politico“.
„Anksčiau žaisdavome karą. Dabar yra konkretus priešas ir mes treniruojamės su žmonėmis, su kuriais iš tikrųjų eitume į karą“, – žurnalistams sakė kariuomenės sausumos pajėgų Europoje vadovybės vadovas generolas Bertranas Toujouse'as.
Ruošiasi karui, panašiam į vykstantį Ukrainoje
Jis pridūrė, kad tokios pratybos kaip „Dacian spring“ yra „strateginis signalas“.
Per pastaruosius kelerius metus Prancūzijos sausumos pajėgos pradėjo „didelę pertvarką“, kad būtų pasirengusios didelio intensyvumo konfliktui, panašiam į karą Ukrainoje. Prancūzijos kariuomenė taip pat turi naujus NATO įsakymus: iki 2027 m. ji turėtų sugebėti per 30 dienų dislokuoti karui paruoštą diviziją, įskaitant amuniciją ir atsargas.
Aukščiausi karininkai paaiškino, kad šio tikslo siekimas yra kitų metų „Dacian spring“ pratybų pagrindas. Prancūzijos kariuomenė treniruosis per 10 dienų į Rumuniją išsiųsti karui pasirengusią brigadą – tai bus tarpinis žingsnis, kuris, jei pavyks, patvirtins Prancūzijos patikimumą NATO sąjungininkų akyse ir sudarys sąlygas pasiekti 2027 m. tikslą.
Brigadoje yra nuo 3000 iki 5000 karių, o divizijoje – nuo 10 000 iki 25 000 karių.
Pagrindinis iššūkis bus per tokį trumpą laiką pasiekti Rumuniją. „Vis dar nėra karinio Šengeno, todėl turime ryžtingai pagerinti karinį mobilumą Europoje“, – sakė generolas Pierre‘as Ericas Guillot, B.Toujouse'o pavaduotojas, pakartodamas savo viršininko anksčiau išreikštą susirūpinimą.
2022 m. pirmą kartą dislokuojant karius Rumunijoje susidurta su biurokratinėmis kliūtimis, pasienio procedūromis ir traukiniais, nepritaikytais karinei įrangai. Šalys dirbo, kad pašalintų tokius nesklandumus.
„Galbūt mums vis dar trukdo kelios muitinės priemonės, tačiau padarėme didelę pažangą įvairindami maršrutus“, – žurnalistams sakė P.E.Guillot. Anksčiau kariuomenė naudojosi tik traukiniais, tačiau dabar karius ir įrangą gabena ir sunkvežimiais bei laivais, kartais net derindama skirtingus transporto būdus.
B.Toujouse'as pridūrė esąs įsitikinęs, kad prancūzų kariai išlaikys kitų metų egzaminą.
Tačiau norint pasiekti 2027 m. tikslą, gynybos išlaidos turės ir toliau atitikti Prancūzijos septynerių metų karinio planavimo įstatymą, perspėjo Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Pierre'as Schillas.
Gynybos biudžetas patiria spaudimą, nes naujoji Prancūzijos vyriausybė stengiasi pažaboti šalies biudžeto deficitą.
„Tikiuosi, kad planuojami ištekliai bus panaudoti visa apimtimi, – sakė P.Schillas. – Jei įvyks didelių pokyčių, tam tikru metu galime atidėti [2027 m. tikslą], sakydami, kad nėra pakankamai atsargų kovai.“
„Tačiau tai yra fikcija. Tai tik hipotezė“, – pridūrė jis.
Plačiau apie karą Ukrainoje skaitykite ČIA.
