JAV, kur rusų diasporos organizacijos buvo itin aktyvios, jomis galiausiai užsiėmė Federalinis tyrimų biuras (FTB) – tėvynainių tarybos vadovė buvo apkaltinta pažeidusi įstatymą dėl užsienio agentų, todėl ši organizacija faktiškai iširo. Invazija į Ukrainą dar labiau suskaldė Rusijos emigrantų organizacijas: kai kurie tėvynainių judėjimo nariai nusprendė kuriam laikui pasitraukti iš viešosios erdvės, kiti ir toliau atvirai remia Kremlių, o treti „persirengė“, kad nepakenktų savo politinei karjerai.
FTB prieš Kremlių
Šių metų birželį Marija Zacharova ir Dmitrijus Kiseliovas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume surengė bendrą sesiją apie rusofobiją ir „pseudoliberalių Vakarų bandymus atšaukti Rusiją“. Be jų, diskusijoje dalyvavo lakūnas Konstantinas Jarošenka, kuris 12 metų kalėjo Amerikos kalėjime už kokaino kontrabandą, odiozinis polittechnologas ir „RIA Novosti“ apžvalgininkas Timofejus Sergeicevas (žinomas kaip Ukrainos deukrainietizacijos ideologas) ir keli „tėvynainiai“, kurie pasakojo apie „precedento neturinčią rusakalbių diasporos diskriminaciją“ užsienyje.
-
Naujoji Rusijos elito geografija – kur jie dabar ilsisi, dirba ir slepiasi?
-
Nuo mobilizacijos bėgantys rusai įveikia dešimtis tūkstančių kilometrų – kad tik toliau nuo tėvynės
-
Rusija išsiunčia iš šalies Lietuvos reikalų patikėtinę, įšaldo J.Baltrušaičio namų veiklą
-
Rusai pilnais lėktuvais bėga į vieną Europos valstybę: čia prekiaujama net Putino lėlėmis
„Viskas prasidėjo nuo to, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. šeštą valandą ryto į mano namus atėjo 30 uniformuotų FTB agentų... ir penkias valandas mane tardė, o aštuonias valandas darė kratą, – iš jaudulio drebančiu balsu susirinkusiems pasakojo šviesiaplaukė moteris su Rusijos vėliavos spalvų kaklaskare. – Jie parodė man popierių, kuriame buvo surašyti keli straipsniai [kaltinimai, dėl kurių pradėtas tyrimas]: „užsienio įtakos agentas“, „sąmokslas užsienio valstybės naudai“... Rusijos dieną mes visi dėvėdavome marškinėlius arba pasigamindavome plakatus su užrašu „Aš myliu Rusiją“ – toks flešmobas. Taigi tai neteisėta, mylėti Rusiją – nusikaltimas!“
Rusijos patriotė, tapusi FTB tyrimo figūrante, yra Jelena Branson (Černych). Rusijos ir JAV pilietė, 2012 m. įsteigėį „Rusų centrą Niujorke“, kurio biuras „įsikūrė“ jos bute Manhatane, o 2018–2021 m. vadovavo Rusijos tėvynainių organizacijų koordinacinei tarybai (RTOKT) Jungtinėse Valstijose. Ši struktūra buvo pristatoma kaip neformali ir nepriklausoma, tačiau iš tikrųjų ją visiškai kontroliavo Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Praėjus mėnesiui po FTB vizito, J.Branson išvyko į Maskvą. Šių metų kovą JAV teisėsaugos institucijos pateikė jai oficialius kaltinimus dėl Užsienio agentų įstatymo pažeidimo. Tyrimo duomenimis, beveik dešimtmetį J.Branson „sąmoningai vengė užsiregistruoti kaip užsienio agentė, kaip to reikalauja Užsienio agentų registracijos įstatymas (Foreign Agents Registration Act, FARA), dirbo Rusijos vyriausybės interesams ir gaudavo užduočių bei finansavimą iš aukšto rango Rusijos pareigūnų“. Ji taip pat kaltinama dalyvavusi sukčiavimo schemoje siekiant gauti vizas Rusijos pareigūnams ir jų giminaičiams bei teikusi melagingus parodymus FTB. Iš viso kaltinamajame akte pateikti šeši kaltinimai.
Tėvynėje J.Branson be darbo neliko: dabar ji veda laidą radijo stotyje „Sputnik“ (naujienų agentūros „Russia Today“ dalis), kurioje su svečiais kalbasi apie rusofobiją ir „rusų medžioklę“ užsienyje. Už visus kaltinimus Jungtinėse Valstijose jai gresia iki 35 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tiriant bylą apklaustos kelios dešimtys su RTOKT susijusių asmenų, pas juos atliktos kratos. Praėjusių metų lapkritį organizacija paskelbė, kad sustabdo savo veiklą Jungtinėse Valstijose. Patekę į JAV žvalgybos tarnybų akiratį, kai kurie žinomi nariai, sekdami J.Branson pėdomis, išvyko iš JAV, o kiti dingo iš viešumos ir pasitraukė į pogrindį. Tarp jų yra ir tokių, kurie, prasidėjus karui Ukrainoje, demonstratyviai atsiribojo nuo tėvynainių judėjimo ir net pasmerkė Maskvos veiksmus. Šie žmonės bando daryti politinę karjerą JAV ir, pasinaudodami savo padėtimi ir ryšiais, gali daryti įtaką požiūriui į Rusiją.
Diaspora Kremliaus tarnyboje
Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos (RTK tarybos) – tai skėtinės struktūros, vienijančios vietines emigrantų organizacijas jų gyvenamosiose šalyse: rusakalbę žiniasklaidą ir leidyklas, rusų mokyklas ir vaikų darželius, kultūros centrus, klubus ir kt. Vienokia ar kitokia forma jos veikia šimte šalių – nuo buvusių sovietinių respublikų iki Mauricijaus ir Ekvadoro – ir yra pavaldžios Pasaulinei koordinacinei tarybai, kuri, kaip rašoma jos interneto svetainėje, užtikrina „tėvynainių organizacijų sąveiką su Rusijos Federacijos ir jos subjektų valstybinėmis institucijomis“.
RTK tarybos glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos ambasadomis ir Užsienio reikalų ministerijai pavaldžia „Rossotrudničestvo“ (Federalinė NVS reikalų, užsienyje gyvenančių tėvynainių ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo agentūra) ir gauna iš jų dotacijas bei instrukcijas. Nuo 2020 m. vasaros „Rossotrudničestvo“ vadovauja Jevgenijus Primakovas, buvusio Rusijos ministro pirmininko anūkas ir bendravardis. Kita institucija, globojanti rusų diasporas užsienyje, yra fondas „Russkij mir“, bendras Rusijos užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos kūrinys. Fondo valdybos pirmininkas yra Viačeslavas Nikonovas, Valstybės Dūmos deputatas ir Stalino liaudies komisaro Molotovo anūkas, o Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pirmininkauja patikėtinių tarybai. Šių metų liepą bendrovės „Russkij mir“ ir „Rossotrudničestvo“ buvo įtrauktos į ES sankcijų sąrašą.
Formaliai tėvynainių tarybos turėtų populiarinti rusų kalbą, istoriją ir kultūrą, konsoliduoti bendruomenę ir padėti stiprinti diplomatinius santykius tarp Rusijos Federacijos ir šalių, kuriose gyvena. Tačiau atėjęs į valdžią V.Putinas įžvelgė daug rimtesnį diasporos potencialą. V.Putinas iš savo patirties žino, kokią naudą „centrui“ gali duoti imigrantai: devintajame dešimtmetyje jis buvo sovietų užsienio žvalgybos tarnybos rezidentas Drezdene ir dirbo prisidengęs Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos draugystės namų direktoriaus pareigomis.
2001 m. kalbėdamas pirmajame tėvynainių suvažiavime, V.Putinas atvirai pareiškė, kad tik stipri valstybė gali turėti išties stiprią diasporą, ir leido suprasti, kad emigracija turi padėti stiprinti Maskvos įtaką pasaulyje: „Dabar, kai Rusija vėl įgauna ir pagreitį, ir pasitikėjimą, kai griūva įprasta pokarinė pasaulio struktūra, turime būti dar labiau vieningi. O Rusijos nacionalinė sėkmė turėtų tapti mūsų bendra sėkme... Manau, kad mūsų tėvynainiai užsienyje turi visas galimybes padėti savo tėvynei mezgant konstruktyvų dialogą su užsienio partneriais.“
Mainais už tai tėvynainiai atgavo prarastą tapatybę ir jausmą priklausymo vieningam „rusų pasauliui“, kurio apibrėžimas, pasak V.Putino, „nuo seno toli peržengdavo geografines Rusijos ir net rusų etnoso ribas“. Ilgainiui rūpestis rusakalbiais užsienyje tapo vienu iš pagrindinių režimo užsienio politikos naratyvų ir vienu iš agresijos prieš Ukrainą pateisinimų.
Tačiau Rusijos valdžia, laikydama diasporą švelniosios galios priemone, neskubėjo jos atvirai naudoti politiniais tikslais. Kaip „The Insider“ sakė leidyklos „Nash Dom“ (Niujorkas) vadovas ir buvęs JAV RTOKT pirmininkas Igoris Baboškinas, iki 2014 m. tėvynainiams nebuvo keliami jokie aiškūs politiniai tikslai: „Rengėme įvairius festivalius, koncertus, šventėme šventes, rėmėme rusakalbių imigrantų organizacijas. Ambasada sumokėdavo už patalpų nuomą, bilietus ir viešbučius konferencijų delegatams. Kadangi Koordinacinė taryba neturėjo savo atsiskaitomosios sąskaitos, kiekviena organizacija pati rašydavo paraišką ambasadai dėl renginio, gaudavo pinigus į savo sąskaitas ir pati už juos atsiskaitydavo.“
Viskas pasikeitė po Krymo „referendumo“. Pasak I.Baboškino, 2014 m. balandį Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybė pareikalavo, kad RTOKT pasirašytų laišką, kuriuo remiama aneksija. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo tuometinis pavaduotojas Grigorijus Karasinas, kuris buvo atsakingas už santykius su tėvynainiais, ilgai spaudė I.Baboškiną, bet šis atsisakė: „Mes pasakėme, kad nežaisime politinių žaidimų ir nepasirašėme.“
Savo parašą po pareiškimu galiausiai padėjo dar aštuntajame dešimtmetyje įkurto Amerikos rusų kongreso (San Fransiskas) prezidentė Natalija Sabelnik, ir Rusijos užsienio reikalų ministerija ėmė ją proteguoti. 2014 m. rugpjūtį, suklastojus rezultatus, ji nugalėjo I.Baboškiną koordinacinės tarybos pirmininko rinkimuose. Į naująją organizacijos sudėtį įėjo žmonės, kurie faktiškai prisiekė ištikimybę Kremliui. Kai kurie iš jų, pasak I.Baboškino, buvo akivaizdžiai užverbuoti Maskvos. Rusijos valdžiai lojalūs žmonės taip pat tapo tėvynainių asociacijų kitose šalyse vadovais.
Aktyvizmas po Krymo
Po Krymo įvykių humanitarinės užduotys atsidūrė antrame plane – diasporos aktyvistai virto Rusijos įtakos agentais ir Kremliaus propagandos vykdytojais.
Vienas energingiausių aktyvistų pasirodė esąs Igoris Kočanas, „Amerikos rusų jaunimo“ (ARJ) vadovas ir „Nemirtingojo pulko“ koordinatorius Niujorke; jis taip pat vadovavo Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchalinių parapijų Jungtinėse Amerikos Valstijose darbo su jaunimu skyriui.
Apie I.Kočaną žinoma, kad 2007 m. jis atvyko į Niujorką iš Sankt Peterburgo, dirbo įmonėje, kuri puošia miestą Kalėdoms, o dabar persikvalifikavo į verslo analitikus. Nuo 2014 m. jo vadovaujama ARJ surengė nemažai politinių akcijų Rusijos politikai remti: jos nariai protestavo prie Jungtinių Tautų būstinės prieš „augantį neofašizmą“ Ukrainoje, mitingavo su plakatais „Putinas nėra jūsų priešas, jūsų priešas yra Volstritas“, žygiavo per Manhataną su Rusijos vėliavomis. Taimso aikštėje jie dalijo marškinėlius su Rusijos prezidento atvaizdu ir užrašu „Aš esu Putino draugas“.
2020-aisiais, minint 75-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, I.Kočanas keliuose Amerikos miestuose surengė nematyto masto patriotinę akciją – į dangų paleido lėktuvą su 30 metrų ilgio Georgijaus juosta. BBC redakcijos rusų kalba duomenimis, reklaminio lėktuvo nuoma Jungtinėse Valstijose gali kainuoti apie 3 tūkst. JAV dolerių už vieną valandą.
Tačiau, pasak I.Baboškino, I.Kočano biudžetas visada buvo „praktiškai neribotas“: „Apie tai, kad Kočanas turi tiek pinigų, kiek reikia, man asmeniškai pasakė [Rusijos generalinis konsulas Niujorke] Igoris Golubovskis. Iš to galima daryti išvadą, kad šis žmogus tikrai nėra atsitiktinis, juolab kad iki 2014 m. apie jį nieko nežinojau. Jis neturi Amerikos pilietybės. Trumpai tariant, Kočanas atsirado iš niekur, vaidino klouną, dainavo ir šoko – ir telkė aplink save Amerikos jaunimą, kad parodytų, jog jis taip pat yra Kremliaus pusėje.“
Prasidėjus tyrimui dėl J.Branson veiklos, I.Kočanas išvyko į Rusiją, bet vėliau grįžo į Niujorką.
Be patriotinio aktyvizmo, RTOKT nariai taip pat dalyvavo tiesioginėje politinėje lobistinėje veikloje. Pavyzdžiui, 2014 m. birželį N.Sabelnik iš Amerikos rusų kongreso atviru laišku kreipėsi į Baracką Obamą ir JT generalinį sekretorių Ban Ki-mooną, ragindama nutraukti „plataus masto JAV intervenciją Ukrainoje ir Rusijos izoliavimo kampaniją“. „JAV karinis kontingentas turi būti nedelsiant išvestas iš Rytų Europos regiono, o NATO plėtros pastangos ir provokaciniai veiksmai prieš Rusiją turi būti nutraukti“, – sakoma kreipimesi.
2017 ir 2018 m. N.Sabelnik išsiuntė dar du laiškus – jau prezidentui Donaldui Trumpui. Viename iš jų buvo prašoma nepasirašyti teisės aktų, kuriais išplečiamos sankcijos Rusijai, kitame apgailestaujama dėl 60 Rusijos diplomatų išsiuntimo iš JAV ir raginama nedaryti skubotų išvadų dėl Maskvos vaidmens Sergejaus Skripalio apnuodijime: „Apie 90 proc. rusakalbių amerikiečių balsavo už jus tikėdamiesi, kad atkursite santykius su Rusija ir atšauksite sankcijas. Šiandien atrodo, kad jūs atsisakote savo rinkimų kampanijos pažado gerinti dvišalius santykius.“
Tuo pat metu eiliniame sąskrydyje RTOKT vadovybė nurodė tėvynainių organizacijoms dalyvauti parašų rinkimo akcijoje, remiančioje D.Trumpo ir V.Putino aukščiausiojo lygio susitikimą.
I.Baboškinas neabejoja, kad laiškai, kuriuose Amerikos rusų kongreso vadovė kalbėjo visos JAV rusakalbių bendruomenės vardu, buvo parengti Rusijos užsienio reikalų ministerijoje. N.Sabelnik ir šiandien pretenduoja į Amerikos rusų oficialios atstovės vaidmenį. Rugsėjo pabaigoje ji vyko į Kosta Riką, kur susitiko su tėvynainių lyderiais iš Amerikos šalių, Naujosios Zelandijos ir Australijos. Pagrindinė konferencijos tema buvo „Rusų pasaulio vienybės užsienyje griovimas“, o baigiamajame pareiškime delegatai pritarė „Rusijos veiksmams ginant savo suverenitetą“ ir vieningai pritarė keturių Ukrainos sričių aneksijai.
Karas ir „rusų pasaulis“
Maskvos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus tyrimas, Marijos Butinos, apkaltintos neteisėta veikla Rusijos valdžios institucijoms, byla, o vėliau ir kratos pas RTOKT narius privertė proputiniškąją JAV rusų diasporos dalį prigesinti savo entuziazmą. Prieš metus, kalbėdama su M.Butina televizijos kanalo „Russia Today“ eteryje, J.Branson apgailestavo, kad daugelis bendruomenės narių nusprendė atsiriboti nuo patriotiškai nusiteikusių išeivių: „[Jie] sakė, kad nebeatvyks į „Nemirtingąjį pulką“. Nerengs naujametinių eglučių vaikams ir apskritai neateis į tėvynainių renginius, nes tiesiog bijo būti persekiojami.“
Po vasario 24 d. rusų diasporoje įsivyravo tyla. „Nemirtingojo pulko“ akcija šiemet buvo surengta „Zoom“ platformoje – tik apie 15 žmonių išdrįso žygiuoti Bruklino tiltu su kariavusių senelių portretais. Tradicinis piknikas Rusijos dienos proga, kurį ARJ rengia populiariame poilsio parke į šiaurę nuo Niujorko, įvyko, tik jo įprastą pavadinimą „Rusų pieva“ teko pakeisti neutraliu „Vasaros pieva“.
„Tačiau visi rusakalbiai puikiai suprato, ką mes švenčiame: data, trispalvės spalvų balionai, samovaras garbingoje vietoje“, – interviu tikino ARJ aktyvistė Marija Popova.
Tokiomis sąlygomis net patys karščiausi patriotai nerizikuoja išeiti į gatves Jungtinėse Amerikos Valstijose ir rengti akcijas už karą, – savo pastebėjimais dalijosi judėjimo „Rusakalbė Amerika už demokratiją Rusijoje“ (Russian America for Democracy in Russia) koordinatorius Dmitrijus Valujevas: „Kadangi šie žmonės nuolat gyvena JAV, jiems atvirai palaikyti Putiną šiandien yra gana rimtas iššūkis. Kaltinimai Jelenai Branson buvo aiški žinia jiems, kad jų veikla čia nebus vertinama teigiamai, todėl jų paramos karui aktai yra gana pavieniai.“
Aktyvistai šiek tiek drąsiau veikia internete. Spalio mėnesį Rusijoje vienas iš provyriausybinių „Telegram“ kanalų pranešė, kad jaunimo grupė „Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo iniciatyva“ (Russian-American Cooperation Initiative), koordinuojanti „Nemirtingojo pulko“ eitynes Sietle, paskelbė apie lėšų rinkimą Rusijos kariuomenei paremti: „JAV siaučiančios rusofobijos fone akcija pranoko visus organizatorių lūkesčius. Per parą buvo surinkta didelė pinigų suma, už kurią buvo nupirkta šiltų kareiviškų apatinių rūbų, skirti SKO („specialiojoje karinėje operacijoje“, – red.) dalyvaujantiems kariams.“
Pas „Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo iniciatyvos“ vykdomąjį direktorių ir buvusį RTOKT sekretorių Sergejų Gladyšą FTB agentai su klausimais apsilankė dar 2018 m. S.Gladyšas gimė 1991 m. Maskvoje, o 2000 m. jo šeima persikėlė į JAV. Po studijų Washingtono universitete Sietle grįžo į Rusiją ir dirbo Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijoje bei federalinėje jaunimo reikalų agentūroje „Rosmolodiož“.
Į JAV specialiųjų tarnybų akiratį SGladyšas pateko neatsitiktinai: jis Sietle organizavo jaunimo patriotinę stovyklą, panašią į kasmetinį Rusijoje, prie Seligero ežero, rengiamą patriotinio jaunimo forumą; kartu su J.Branson administravo „Facebook“ grupę „Rusakalbiai amerikiečiai už teisę ir tvarką“ (Russian-Speaking Americans for Law and Order) kuri aktyviai rėmė D.Trumpą, buvo susijęs su anglų kalba leidžiamais leidiniais „Russia Insider“ ir „The Duran“, kurie skleidė Rusijos dezinformaciją. Pastaraisiais metais S.Gladyšas į Rusiją veždavo „jaunų Amerikos lyderių delegacijas“, taip pat ir į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą. Po 2020 m. kratų S.Gladyšas išvyko į Rusiją; kur jis yra dabar, tiksliai nežinoma.
„Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimo iniciatyvų“ svetainė šiuo metu neveikia, tačiau su jos logotipu veikia žiniasklaidos projektas „Russian American Daily“, kuriame skelbiamas aiškiai prokremliškas turinys. Projekto „Facebook“ puslapį seka daugiau nei 30 tūkst. sekėjų.
Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Rusų namai-Kontinentas“ vadovas ir Amerikos universiteto Maskvoje prezidentas Eduardas Lozanskis taip pat toliau atvirai remia Kremlių. E.Lozanskis, priklausantis „senajai“ emigrantų kartai (į Jungtines Valstijas atvyko aštuntajame dešimtmetyje), save vadina sovietiniu disidentu, tačiau jau daugelį metų demonstruoja lojalumą Rusijos valdžiai. Vašingtone jis surengė Pasaulio rusų forumą, kuriame dalyvavo Rusijos valdžios atstovai ir valdžiai artimos aplinkos žmonės, lankydavosi Rusijos ambasados renginiuose, savo interneto svetainėse us-russia.org ir newkontinent.org skelbė straipsnius, kuriuose „demaskavo“ Vakarų nesėkmes ir rėmė Rusijos politiką. Tuo pačiu politologas E.Lozanskis užsiima ir šiandien. Savo straipsniuose (taip pat ir skirtuose Rusijos žiniasklaidai) jis kaltina Joe Bideno administraciją dėl konflikto eskalavimo ir giria V.Putiną bei D.Trumpą.
Spalio mėn. E.Lozanskis tapo televizijos kanalo „Rossija 24“ specialaus reportažo apie amerikiečius, „išsakančius alternatyvų požiūrį į santykius su Maskva“, herojumi. Savo „Facebook“ puslapyje jis taip pat renka Rusijai simpatizuojančių politikų, daugiausia Kongreso narių respublikonų, pareiškimus. Štai keletas įspūdingų citatų iš šio rinkinio (išverstų iš anglų kalbos): „NATO aprūpina Ukrainos neonacius galingais ginklais ir moko juos jais naudotis. Kas, po velnių, vyksta su šiais #NATONacistais?“; „Zelenskis – globalistinė Soroso ir Clintonų marionetė“; „Ukraina nėra mūsų sąjungininkė. Rusija nėra mūsų priešas. Mums reikia spręsti savo problemas su skolomis, infliacija ir imigracija. Visame tame nėra Putino kaltės“; „Norėčiau, kad Putinas būtų Amerikos prezidentas.“
„Savi žmonės“ sistemoje
Tarp buvusių aktyvių RTOKT narių yra ir tokių, kurie pasirinko kitokią veiksmų strategiją – jie atvirai pasisakė prieš karą ir netgi nustojo viešai tapatintis su Rusija ir savo tėvynainiais. Tačiau trys „The Insider“ pašnekovai, žinantys apie jų darbą Koordinacinėje taryboje, prisipažino, kad netiki ideologiniu skilimu: greičiausiai suveikė šių žmonių išlikimo instinktas – jie nenori pakartoti savo kolegų, kurie buvo priversti palikti Jungtines Valstijas, likimo ir „pajutę pakitusią situaciją, paprasčiausiai pakeitė mundurus“.
Iškalbingas pavyzdys – Olga Tarasova (Oklahomos valstija), buvusi RTOKT vicepirmininkė ir kelių rusų kalba leidžiamų leidinių vyriausioji redaktorė. Iki tarybos paleidimo ji dalyvaudavo prokremliškuose forumuose, lankydavosi priėmimuose Rusijos ambasadoje ir rašė pagiriamuosius straipsnius apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir „Rossotrudničestvo“ pareigūnus.
Jos sūnus, advokatas Aleksejus Tarasovas, išgarsėjo kaip Viktoro Buto ir K.Jarošenkos gynėjas; jis taip pat įvardijamas kaip Amerikos rusų kongreso valdybos narys. Prasidėjus karui, O.Tarasova ant savo „Facebook“ nuotraukos užklijavo taikos balandį, o jos laikraštis „The Russian America“ pradėjo publikuoti V.Putino karikatūras ir perspausdinti medžiagą iš nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos.
Dar labiau stebina „metamorfozė“, kuri įvyko su Antonu Konevu, vienu iš JAV RTOKT jaunimo sparno lyderių. Likus keliems mėnesiams iki karo pradžios jo „Facebook“ puslapyje būdavo galima rasti įrašų su grotažyme #Rusųpasauliojaunimas, Rusijos ambasados komentarų apie „provokacinius veiksmus prieš Rusijos diasporos narius“ ir propagandinių vaizdo įrašų apie Rusiją.
Vasario 24 d. A.Konevas savo avatarą papildė Ukrainos vėliava, ir labai nustebino savo sekėjus; nuo to laiko socialinėje žiniasklaidoje jis aštriai kritikuoja V.Putino režimą ir visais įmanomais būdais demonstruoja paramą Ukrainai. Tačiau A.Konevo istorija išsiskiria kitu aspektu: daugelį metų dirbęs Rusijos vyriausybės interesams Jungtinėse Valstijose, jis nuosekliai kilo Amerikos politikoje.
39 metų A.Konevas 1997 m. atvyko į Jungtines Valstijas iš Sankt Peterburgo ir Niujorko valstijos universitete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis pristato save kaip tvirtą demokratą, o tai jį išskiria iš kitų rusų diasporos aktyvistų, kurie tradiciškai balsuoja už respublikonus.
Pastaruosius dvejus metus A.Konevas dirbo Olbanio apygardos finansų kontrolieriaus padėjėju teisės aktų leidybos klausimais; prieš tai jis dirbo Niujorko valstijos asamblėjoje, buvo Olbanio miesto tarybos narys ir organizavo įvairių lygių rinkimų kampanijas. „Šiandien jis yra vienas iš nedaugelio sėkmingos politinės karjeros pavyzdžių rusakalbių bendruomenėje. Nors JAV valdžios viršūnėse vyrauja rusofobija, vidutinio rango politikai toliau plėtoja mūsų šalių santykius“, – rašoma fondo „Russkij mir“ tinklalapyje apie A.Konevą.
A.Konevas iš tiesų pasirodė esąs naudingas Kremliui. Pavyzdžiui, 2017 m. rudenį jis į Rusiją atvežė Niujorko valstijos įstatymų leidėjų delegaciją, kuriai vadovavo jo viršininkas, valstijos asamblėjos narys Luisas Sepulveda. Vizitas buvo neoficialus. Svečiai iš Amerikos lankėsi Maskvoje, Sankt Peterburge ir Kazanėje, susitiko su Maskvos meru Sergejumi Sobianinu, Maskvos miesto dūmos ir Tatarstano valstybinės tarybos deputatais, Visuomenės rūmų nariais.
Propagandinė agentūra „Sputnik“ tada entuziastingai citavo vieną iš delegacijos narių, senatorę Diane Savino: „Mes labai nustebome, pamatę, kaip gerai valdomas Maskvos miestas... Tikimės, kad galėsime ko nors pasimokyti ir galbūt įgyvendinti Niujorke keletą tikrai protingų dalykų, kuriuos pastaraisiais metais jie padarė čia.“
Įdomu, kad J.Branson taip pat dalyvavo organizuojant abipusius JAV ir Rusijos pareigūnų vizitus, o jos bylos tyrėjai tai įvertino, kaip vieną iš neteisėtos užsienio agentės veiklos įrodymų.
2018 m. gegužės mėn. A.Konevas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, kad oficialiu lygmeniu paproteguotų tėvynainių darbotvarkę. Jo siūlymu L.Sepulveda Niujorko valstijos senate pateikė svarstymui specialią rezoliuciją dėl „Nemirtingojo pulko“ eisenos. Dokumente išsamiai paaiškinta akcijos reikšmė ir pabrėžti ARJ, kaip „labai svarbios“ visuomeninės organizacijos, nuopelnai. Šiame posėdyje dalyvavęs ARJ prezidentas I.Kočanas interviu agentūrai TASS su pasitenkinimu pažymėjo: „Nepaisant to, kad Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai aukščiausiu lygiu yra pablogėję, valstijų ir vietos valdžios lygmeniu, priešingai, matome šiltą požiūrį į Rusiją ir šią iniciatyvą.“
Į politiką siekia prasibrauti ir kita buvusi RTOKT aktyvistė, visuomenininkė, dainininkė, rusų kalbos mokytoja Tatjana Tulina. Lapkričio 8 d. vykusiuose rinkimuose ji kandidatavo kaip respublikonų partijos atstovė į Meklenburgo apygardos tarybą Šiaurės Karolinoje (trys jos varžovai – demokratai). Savo rinkėjams ji pažadėjo, kad kovos prieš mokesčių didinimą, už švietimo kokybės gerinimą ir „tradicines vertybes“.
T.Tulina gimė Kyjive, baigė Sevastopolio nacionalinį technikos universitetą ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje emigravo į JAV; pastaruosius kelerius metus gyvena Šarlotėje, Šiaurės Karolinoje. RTOKT ji buvo atsakinga už kultūrinę veiklą, organizuodavo koncertus, festivalius ir šventes, o nuo 2014 metų glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos ambasada. Sočio žiemos olimpinių žaidynių išvakarėse T.Tulina į Šarlotę atvežė Rusijos ambasadorių Sergejų Kisliaką. Vizito metu S.Kisliakas sakė kalbą vietos universitete, susitiko su verslo atstovais ir pristatė Sočio žaidynes. 2018 m. vasarą T.Tulina buvo viena iš paskutiniojo Rusijos tėvynainių forumo JAV, kuris vyko Rusijos ambasados Vašingtone teritorijoje, organizatorių.
Savo rinkimų kampanijos svetainėje T.Tulina teigė: „Gimusi ir augusi Sovietų Sąjungoje, tikrai žinau, kad socializmas nepadaro visų lygiais. Jis suteikia vyriausybei visišką kontrolę...“ Tuo pat metu internete galima rasti nuotraukų, kuriose ji pozuoja su pionierišku kaklaraiščiu arba laikydama raudoną sovietinę vėliavą.
„The Insider“ redakcijos gautame T.Tulinos gyvenimo aprašyme nurodoma, kad ji užsiėmė „teigiamo Rusijos įvaizdžio kūrimu“, o tarp jos pasiekimų ir apdovanojimų yra „Rossotrudničestvo“ padėkos raštas. Rusų kalba leidžiamuose JAV leidiniuose skelbta, kad T.Tulina iki 2022 m. taip pat skleidė klastotes apie neonacizmą Ukrainoje. Tačiau šiandien ji renka humanitarinę pagalbą karo aukoms ir interviu metu teigia, kad jos „mylima Ukraina nusipelno taikos“.
T.Tulinos kandidatūros patvirtinimas į politinį postą, nors ir vietinio lygmens, žymi naują Rusijos tėvynainių struktūroms artimų žmonių integracijos etapą, mano D.Valujevas iš judėjimo „Rusakalbė Amerika už demokratiją Rusijoje“.
I.Baboškinas ją be užuolankų vadina Kremliaus protežė: Rusijos valdžiai „labai reikia „savo žmogaus“ politiniuose sluoksniuose. Tegul iš pradžių ne Kongrese, bet po poros metų, sukaupus politinį kapitalą, galima judėti toliau“. Tiesa, to dar reikės palaukti: T.Tulina lapkričio 8-osios rinkimus pralaimėjo.
