Neįtikėtinai įžūlus melas: rusai tvirtina pražudę nemažai Lietuvos ir Lenkijos karių Ukrainoje

Rusijos kariuomenė smogė Černihivo miesto centrinei aikštei, taip pat buvo smarkiai apgadinti teatro ir universiteto pastatai. Skaičiuojama, kad žalą patyrė beveik 500 butų ir 64 civilinės transporto priemonės.

Daugelis sužeistųjų išpuolio metu važiavo savo automobiliais, ėjo per gatvę ar buvo pakeliui namo iš pamaldų.

Po Rusijos smūgio žuvo 7 asmenys, tarp jų – šešiametė mergaitė, dar apie 120 asmenų patyrė įvairių sužalojimų.

Dezinformacijos banga

Jau netrukus po to, kai Jungtinių Tautų (JT) humanitarinė koordinatorė Ukrainoje pasmerkė ataką Černihivo centre, ir paragino Maskvą nutraukti smūgius „apgyvendintoms teritorijoms“, rusiškuose „Telegram“ kanaluose pasipylė žinutės, kad buvo taikyta ne į taikius gyventojus.

Gausybė prorusiškų „Telegram“ tinklaraštininkų, vadinančių save karo korespondentais, ėmė tvirtinti, neva rusai sparnuotomis raketomis smogė NATO karininkų susirinkimui.

Tokia dezinformacija pasirodė ir lietuvių kalba.

Taikinyje – dronų gamintojai ir inžinieriai

Iš tiesų, labiausiai tikėtina, kad tą dieną Rusijos kariuomenė raketomis atakavo dramos teatrą, nes ten vyko dronų gamintojų ir oro žvalgybos mokyklų renginys „Люті пташки“ (liet. pikti paukščiai).

Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, raketa pataikė į Černihivo regioninį akademinį Ukrainos muzikinį ir dramos teatrą, esantį centrinėje aikštėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų atakos nuniokotas Černihivo teatro pastatas

Viena renginio organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Oro žvalgybos paramos centras“ įkūrėja Marija Berlinskaja paaiškino, kad nors apie vykusį susitikimą buvo skelbiama viešai, informacija apie konkrečią vietą tapo prieinama tik registruotiems ir patikrintiems dalyviams likus kelioms valandoms iki renginio.

Apie tai, kad atakos taikiniu buvo būtent dronų inžinierių renginys, buvo paskelbta ir Rusijos žiniasklaidoje.

Apie tai rašė Kremliui itin palankus naujienų portalas „Sputnik“ ir patvirtino „RIA novosti“ naujienų agentūra.

Įdomu tai, kad iš pradžių propagandinė rusų žiniasklaida kalbėjo tik apie Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialistus, o apie NATO karininkus, lietuvius ar lenkus, užsimenama nebuvo.

Versija apie tai, kad tuo metu teatro patalpose būta aukšto rango NATO karininkų, atsirado gerokai vėliau.

Tačiau tuo metu teatre nevyko joks NATO karių susitikimas. Tą 15min patvirtino ir Lietuvos kariuomenė.

„Lietuvos kariuomenės karininkai nedalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje, todėl tokia informacija yra klaidinga“, – rašoma atsiųstame komentare.

Tiesiogiai neįsitraukia

NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojusios padėti Ukrainai ir nuolat siunčia karinę ir humanitarinę pagalbą kariaujančiai šaliai, tačiau tiesioginio susidūrimo su Rusija, kurį sukeltų karių įvedimas, neplanuojama.

Kaip skelbiama aljanso svetainėje, NATO veiksmai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama ne išprovokuoti konfliktą, o užkirsti jam kelią.

Aljansas privalo užtikrinti, kad šis karas neprasidėtų ir neišsiplėstų už Ukrainos ribų, nes tai būtų dar labiau niokojantis ir pavojingas veiksmas.

Bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas, kuris gerokai paaštrintų karą ir lemtų dar daugiau žmonių kančių.

„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kariauja savo iniciatyva

Jau pirmomis Rusijos invazijos savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie kuriamą užsieniečių karių legioną.

Stoti ginti užpultą šalį panoro ir nemenkas būrys lietuvių, tačiau tik prasidėjus karui dar nebuvo aišku, kaip tokia kelionė turėtų būti įforminta teisiškai.

Kiek vėliau Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad atskiro leidimo tokiai savanorystei nereikia, jei priesaika Ukrainai nebus duodama.

Iki pat dabar norintys kariauti lietuviai turi turėti notaro patvirtintą pažymėjimą, kad atliko karo tarnybą ar dalyvavo kariniuose mokymuose. Ukrainoje jie turi prisistatyti į karinius komisariatus.

Pašnekovo pateiktos nuotr. /Vaizdai iš lietuvio, tarnaujančio Užsieniečių legione Ukrainoje, gyvenimo

15min verdiktas: Melas. Nei lietuvių nei lenkų NATO karininkų rusų atakos metu Černihivo apylinkėse nebuvo, nes aljansas tiesiogiai neįsitraukia į karinius veiksmus Ukrainoje.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia