„The Washington Post“ primena, kad Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas trečiadienį reporteriams Maskvoje jau prabilo apie „svarbius žodinius susitarimus“ – dėl naujos START (Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties), dėl ginklų kontrolės ir panašiai.
Anot A.Antonovo, V.Putinas D.Trumpui pateikė „konkrečius ir įdomius pasiūlymus“ dėl galimo bendradarbiavimo Sirijoje.
Ketvirtadienį jau ir pats Putinas, Maskvoje bendraudamas su Rusijos diplomatais, pareiškė, kad susitikimas su D.Trumpu buvo „sėkmingas ir lėmė naudingus susitarimus“.
Tačiau net patys aukščiausi Pentagono atstovai nuo pirmadienio, galima sakyti blaškosi. JAV gynybos departamente, regis, dar net tiksliai nežinoma, dėl ko D.Trumpas ir V.Putinas galėjo susitarti Helsinkyje – būtent nacionalinio saugumo kontekste.
Pentagono atstovai spaudai tyli ir neatsako į klausimus, kaip susitikimas Helsinkyje gali pakeisti situaciją Sirijoje, o gynybos sekretorius Jamesas Mattisas trečiadienį nedalyvavo administracijos narių susitikime su D.Trumpu bei viešai šią savaitę dar nieko nekomentavo.
Nepaisė senos CŽV taisyklės
„The Interpreter“ dar anksčiau priminė, kad D.Trumpas sulaužė seną Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) taisyklę: niekada nesusitikti su KGB (o V.Putinas – buvęs KGB agentas, – red.) vienam.
CŽV ir sovietinė KGB nuo 1983 metų iš tiesų buvo susitarusios dėl serijos slaptų susitikimų – vadinamojo „Gavrilovo kanalo“. Agentai susitikdavo ir Helsinkyje.
Tiesa, pokalbiuose su KGB būtinai dalyvaudavo mažiausiai du amerikiečiai. Taip būdavo apsidraudžiama nuo galimybės, kad JAV agentas, likęs vienas, perduos valstybės paslaptis sovietams.
Per D.Trumpo ir V.Putino susitikimą, kuris truko ilgiau nei dvi valandas, net nebuvo kam vesti užrašų.
Gi D.Trumpas pats parodė iniciatyvą susitikti su V.Putinu be jokių patarėjų – kitaip tariant, salėje buvo tik jis ir V.Putinas, neskaitant tylėti prisaikdintų vertėjų. Ar tai nebuvo klaida?
Aišku, kaip „The Washington Post“ teigė keli dabartiniai ir buvę Baltųjų rūmų administracijos pareigūnai, padėjėjams nėra neįprasta užtrukti kelias dienas ir tik tada išsiuntinėti vidinius užrašus iš svarbių susitikimų.
Vis dėlto per D.Trumpo ir V.Putino susitikimą, kuris truko ilgiau nei dvi valandas, net nebuvo kam vesti užrašų.
O ir iš kitų derybų, kuriose jau dalyvavo daugiau Rusijos bei JAV pareigūnų, konkrečios informacijos nėra. D.Trumpas kalba apie „nepaprastą sėkmę“, JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert – apie „tris kuklias išvadas“.
Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders tiesiog išvardijo temų, apie kurias kalbėtasi, sąrašą – apie humanitarinę pagalbą Sirijoje, Irano branduolines ambicijas, Izraelio saugumą, Šiaurės Korėjos denuklearizaciją, Ukrainą ir Krymo okupaciją, Rusijos bei JAV branduolinių arsenalų sumažinimą „ir, žinoma, jūsų mėgstamiausią temą – Rusijos kišimąsi į mūsų rinkimus“.
Tačiau ir tai nėra konkretu, nors S.H.Sanders kalbėjo apie „dialogo su Rusija pradžią“.
Kita vertus, kai kurie Pentagono pareigūnai prasitarė jau pripratę prie fakto, kad D.Trumpo administracija dirba gana chaotiškai, tad aiškumo stoka jų esą nenustebino.
Pavyzdžiui, prieš JAV, britų ir prancūzų smūgius į objektus Sirijoje šių metų balandį Vašingtone įvyko vos keli svarbūs Nacionalinio saugumo tarybos posėdžiai.
V.Putinas puolė D.Trumpo kritikus
Tiesa, A.Antonovas jau kiek praskleidė paslapties šydą – esą kalbėtasi apie „bendrą JAV ir Rusijos kovą su terorizmu Sirijoje“.
Rusija, kaip ir Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, teroristais vadina visus režimo Damaske oponentus, ir tokie pasiūlymai amerikiečiams skamba nuo pat pilietinio karo Sirijoje pradžios.
Be to, D.Trumpas ir V.Putinas esą taip pat aptarė anksčiau Rusijos ir Izraelio pasiektą susitarimą – kad visos Irano ir iraniečiams pavaldžios pajėgos, Sirijoje kovojančios B.al Assado režimo pusėje, nuo Sirijos sienos su Izraelio okupuotomis Golano aukštumomis, laikytųsi už 50 mylių (80 km).
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marina Zacharova vėliau paskelbė, kad Helsinkyje pasiektų susitarimų įgyvendinimas jau prasidėjo.
„Daug kas iš to, apie ką kalbėjo Rusijos Federacijos prezidentas, dabar dar apdirbama. Vykdomi atitinkami nurodymai, o diplomatai pradeda dirbti“, – teigė M.Zacharova.
Savo ruožtu V.Putinas ketvirtadienį nepamiršo užsipulti D.Trumpo kritikų JAV, kurie esą „maitina milijonus žmonių pasakomis“ ir aukoja JAV bei Rusijos ryšius „siaurių partinių interesų“ vardan.
Nori išgirsti vertėjos liudijimą
JAV demokratai nusileisti nežada. Jie spaudžia Kongresą iškviesti liudyti prezidento D.Trumpo vertėją Mariną Gross, kuri buvo salėje, kai jis bendravo su V.Putinu ir pastarojo vertėju.
Opozicijoje dirbantys demokratai įsitikinę, kad D. Trumpui vertėjavusi moteris ir susitikimo metu padaryti jos užrašai galėtų pateikti labai svarbios informacijos.
„Norime, kad vertėja ateitų į komitetą. Norime pamatyti užrašus, – televizijai MSNBC sakė senatorius Robertas Menendezas, aukščiausio rango demokratas Senato Užsienio santykių komitete. – Dėsime didžiules pastangas bandydami išsiaiškinti, kas nutiko.“
Senatoriai Richardas Blumenthalis ir Jeanne Shaheen, Atstovų Rūmų nariai Joe Kennedy ir Billas Pascrellas taip pat ragino iškviesti vertėją M.Gross duoti parodymus.
R.Menendezas: „Norime, kad vertėja ateitų į komitetą. Norime pamatyti užrašus. Dėsime didžiules pastangas bandydami išsiaiškinti, kas nutiko.“
J.Shaheen sakė, kad toks svarstymas galėtų padėti įstatymų leidėjams ir Amerikos žmonėms „nustatyti, kas konkrečiai buvo aptarinėjama ir sutarta Jungtinių Valstijų vardu“.
Labai tikėtina, kad Baltieji rūmai atmes prašymą ir pasirems vykdomosios valdžios privilegija, įrodinėdami, kad joks prezidentas neprivalo atskleisti privačių pokalbių ir kad padėjėjai, tokie kaip vertėjai, taip pat neturėtų būti verčiami to daryti.
Paklausta, ar yra kokių nors įrašų iš D.Trumpo ir V.Putino susitikimo, Baltųjų rūmų atstovė S.H.Sanders atsakė: „Aš apie jokį nežinau.“ Tolesnius klausimus ji patarė užduoti Valstybės departamentui.