Rusai ieško naujos taktikos: įsirengė dronų paleidimo stotį Kryme

Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk patvirtino, kad Kryme yra naujieji įrenginiai. Jos nuomone, tai buvo padaryta siekiant, jog dronų kelias iki taikinio būtų kiek trumpesnis nei nuo rytinės Azovo jūros pakrantės.

„Jie ieško naujos taktikos, kaip apeiti Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvinės gynybos sistemą. Ir, deja, jie nedaro išvadų iš to, kad jie jau buvo dislokavę panašias bazes Krymo pusiasalyje, ir jų istorija buvo liūdna, bet mums tai normalu“, – pažymėjo spaudos centro atstovė.

N.Humeniuk teigė, jog rusai siunčia dronus apšaudyti Ukrainos daugiausia virš Juodosios jūros, kad „kuo labiau paslėptų savo judėjimą, maršrutą ir net garso efektą, nes tai yra pagrindiniai veiksniai, kuriais galima naudotis orientuojantis naktį“.

Pasak jos, Rusijos pajėgos stengiasi pasinaudoti geografijos ypatumais, kad smūgis būtų kuo veiksmingesnis, tačiau „mes taip pat neatsiliekame, studijuojame visas jų gudrybes ir stengiamės kuo veiksmingiau priešintis“.

Jungtinio koordinacinio centro atstovė informavo, kad praėjusią naktį rusai taip pat nesėdėjo rankų sudėję ir į pietinius regionus pasiuntė atakos dronus.

„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 2 bepiločius orlaivius virš Nikolajevo srities ir 14 – virš Odesos srities. Pataikymų neužfiksavome, tačiau numušto bepiločio orlaivio nuolaužos apgadino negyvenamą pastatą ir sukėlė sausos žolės gaisrą, tačiau jis buvo užgesintas“, – tvirtino N.Humeniuk.

Šią savaitę rusai Odesos sritį atakavo penkis kartus. Ankstesnę naktį buvo eilinį kartą smogta uostams srities pietuose, buvo apgadinta civilinės ir uostų infrastruktūros, elevatorius, administracinis pastatas, nukentėjo vienas žmogus.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė pažymėjo, kad Rusija „bent dalį“ savo bepiločių orlaivių jau yra sukūrusi pati: tai indikuota žymėjimai ant dronų, kuriems naudojamos rusiškos abėcėlės raidės.

Pasak jos, negana to, jog rusai patys pradėjo gaminti dronus, jie sulaukė ir didesnių siuntų iš Irano.

„Matome, kad yra krovininių lėktuvų, skrendančių kryptimis Teheranas-Maskva ir Teheranas-Simferopolis, aktyvumas“, – sakė N.Humeniuk.

Rugpjūtį leidinys "The Washington Post“ rašė, kad Rusija siekia iki 2025 m. Alabugos gamykloje (Tatarstano Respublikos specialiojoje ekonominėje zonoje) pagaminti 6 000 atakos bepiločių lėktuvų ir daro tam tikrą pažangą.

Anksčiau Teheranas sutiko parduoti Maskvai savotišką franšizę – Iranas pasidalijo su Rusija projektine dokumentacija, vietoje gaminamais komponentais ir technologijomis. Skaičiuojama, kad bepiločių orlaivių projekto Rusijoje kaina viršys 2 mlrd. dolerių.

Rusijos Federacija sumokėjo Iranui doleriais arba auksu (tai, pasak WP šaltinio, buvo Teherano reikalavimas dėl rublio kurso nestabilumo).