V.Putinas buvo gana diplomatiškas, bet nepraleido progos įgelti Baracko Obamos administracijai.
Pirmajame pranešime tiesiog išreiškiama viltis, kad D.Trumpo pergalė „leis užmegzti konstruktyvų dialogą tarp Maskvos ir Vašingtono, kuris bus paremtas pagarba ir lygiateisiškumu“, tačiau vėliau, susitikęs su užsienio šalių ambasadoriais, Rusijos prezidentas nesusilaikė.
„Per rinkimų kampaniją iš Trumpo girdėjome pareiškimų apie JAV ir Rusijos santykių gerinimą.
Suprantame ir pripažįstame, kad procesas bus sudėtingas, turint omenyje, kokie pašliję yra santykiai. Kaip jau ne kartą sakiau, ne dėl Rusijos kaltės“, – pareiškė V.Putinas.
Nori konstruktyvaus dialogo
D.Trumpas buvo laikomas Kremliaus favoritu šiuose JAV prezidento rinkimuose, o Omsko regiono gubernatorius per Rusijos Federacijos Tarybos posėdį net pareiškė, kad „rinkimus JAV laimėjo „Vieningoji Rusija“.
Vienas šios valdančiosios partijos vadovų Sergejus Železniakas griaudėjo, esą rinkimų baigtis įrodė, kad „žmonės pavargo nuo dirbtinės konfrontacijos ir priverstinės globalizacijos“.
Jis mano, kad H.Clinton pralaimėjimą nulėmė „karinga retorika ir arši antirusiška isterija, noras piršti pasauliui Amerikos valią“.
V.Žirinovskis, kuriam puota Valstybės Dūmoje atsiėjo 1,5 tūkst. JAV dolerių, žinoma, buvo dar atviresnis.
„Aišku, mes labai laimingi, nes laimėjo geresnis kandidatas. Hillary grasino karu: jai Rusija buvo pagrindinė priešė. Daugelis amerikiečių tiesiog nori taikos. Eikite, močiute Hillary. Atėjo laikas jums pailsėti“, – sakė Liberalų demokratų partijos lyderis.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas irgi mano, kad JAV ir Rusijos santykiai gali pagerėti.
Atsiliepė ir paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Jis irgi mano, kad JAV ir Rusijos santykiai gali pagerėti.
„Esu įsitikinęs, kad būtina užmegzti dvišalį dialogą aukščiausiu lygiu. Ypač tai liečia svarbiausias tarptautinės politikos kryptis. Ir neleisti dialogui žlugti jokiu būdu, – pareiškė M.Gorbačiovas. – Nuo abiejų pusių priklauso judėjimas į gerąją pusę pačiais rimčiausiais pagrindiniais klausimais tarptautinių ir dvišalių santykių plotmėje“.
„Galbūt ir mes suprasime, kad ir nuo Rusijos pozicijos daug kas priklauso“, – pridūrė buvęs SSRS prezidentas.
Abejoja D.Trumpo pažadais
Tiesa, toli gražu ne visi politikai Rusijoje nusiteikę taip optimistiškai – yra ir abejojančių, ar D.Trumpo pergalė iš tiesų atvers naują puslapį dvišaliuose santykiuose su JAV.
Antai Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis įspėjo, kad D.Trumpas gali greitai sulaužyti savo priešrinkiminius pažadus pataisyti santykius su Maskva.
„Trumpas sakė, kad JAV reikia kurti konstruktyvius santykius su Rusija. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai tokie pažadai virto antirusiška politika. Įmanoma, kad Trumpas tik viliojo rinkėjus, kuriems nepatiko kritiška Clinton retorika Rusijos atžvilgiu“, – svarstė L.Sluckis.
Rusijos stačiatikių bažnyčia ypatingu optimizmu irgi nespindėjo. Jos atstovas „Interfax“ teigė: „Nemanau, kad reiktų pulti į euforiją. Laikas parodys, koks jis (D.Trumpas, – red.) bus prezidentas, ar jis įgyvendins pažadus. Bet yra vilties suburti pasaulinę koaliciją kovai su terorizmu.“
Savo ruožtu „The Moscow Times“ politikos analitikas Vladimiras Frolovas pastebėjo, kad Rusija „atidavė iracionalumo karūną amerikiečiams“.
„Tačiau Kremliuje pastebimas ir tam tikras suvokimas – atsargiai su norais. Nors iš Trumpo lūpų dažnai skambėjo muzika Maskvos ausims, iniciatyvą formuojant JAV užsienio politiką gali perimti respublikonų profesionalai, kurie itin kritiškai vertina Rusiją“, – rašė V.Frolovas.
Permainų viltis ištirpo
Kita vertus, apžvalgininkas Michailas Fišmanas taikliai įžvelgia, kad D.Trumpo pergalė greičiausiai užtrenkė Rusijai duris į permainas: „Amerika nusičiaudėjo. Dabar sloga susirgs Rusija.“
M.Fišmanas: „Buvo juntama, kad režimas gali atleisti reples, bet dabar, D.Trumpui laimėjus Amerikos prezidento rinkimus, niekas nesikeis.“
M.Fišmanas teigia, kad pastaraisiais mėnesiais Kremliuje buvo pradėta kuždėtis apie naują „atlydį“. Antai Sergejus Kirijenka, paskirtas Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, Maskvoje žinomas kaip progresyvus reformatorius.
Be to, valdžia ėmė nebekreipti dėmesio į energinguosius ultrakonservatorius, o apie įkalinto aktyvisto Ildaro Dadino kančias grotų kalbamasi aukščiausiuose sluoksniuose.
„Trumpiau tariant, buvo juntama, kad režimas gali atleisti reples. Bet dabar, D.Trumpui laimėjus Amerikos prezidento rinkimus, niekas nesikeis. Šis naujas pasaulis yra visiškai chaotiškas, tad strategija pasinaudoti šia netvarka Kremliui atrodo racionali.
V.Putinas net gali pradėti matyti save kaip pirmąjį tarp lygiųjų tarptautinėje scenoje.
Jei jis kada ir abejojo dėl dar vienos kadencijos, dabar jis jau nebesivaržys. Permainų Rusijoje viltis buvo palaidota Floridoje, Mičigane ir Šiaurės Karolinoje“, – tvirtino M.Fišmanas.
