Apklausa, kurią atliko nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra „Chronicles“, rodo, kad nuo sausio mėn. 9 proc. padaugėjo pritariančiųjų taikos deryboms, o 49 proc. dabar pasisako už pasitraukimą, rašo „Newsweek“.
49 proc. rusų pritaria Rusijos karių išvedimui ir taikos deryboms su Ukraina, net jei karo tikslai nebūtų pasiekti.
Trečdalis (33 proc.) respondentų nepritartų pasitraukimui tokiomis sąlygomis, palyginti su 39 proc. sausį, rodo rugsėjo 10-17 d. apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo 800 žmonių ir duomenų paklaida yra 3,45 proc. punkto.
Rusijos opozicijos politikas ir vienas iš „Chronicles“ įkūrėjų Aleksejus Miniaila leidiniui sakė: „Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo mažiau žmonių tiki, kad jis baigsis jiems ir Rusijai naudinga linkme.“
Remia tuomet, kai sekasi Rusijos kariuomenei
A.Miniaila teigė, kad rusai linkę išreikšti didesnę paramą, kai Rusijai labiau sekasi, pavyzdžiui, pavasarį, kai Maskvos kariuomenė žengė į priekį Ukrainos Donecko regione.
„Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį daugelį sukrėtė ir sumažino skaičių tų, kurie nori kovoti, kol bus pasiekti tikslai“, – sakė jis.
Apklausa taip pat parodė, kad dauguma (63 proc.) respondentų norėtų, kad taikos sutartis su Ukraina su abipusėmis nuolaidomis būtų sudaryta per ateinančius metus.
Naujai mobilizacijai pritaria mažiau nei trečdalis
Apklausa, atlikta minint antrąsias metines, kai V.Putinas Rusijoje paskelbė dalinę mobilizaciją, kuri iš pradžių buvo vertinama kaip nesėkminga, taip pat parodė didėjantį rusų nenorą dalyvauti kare. Mažiau nei trečdalis (29 proc.) teigė, kad pritartų naujai Rusijos mobilizacijos bangai.
Valstybinės apklausos Rusijoje nelaikomos itin tiksliomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo karo pradžios buvo griežtai slopinamos kitokios nuomonės. „Chronicles“ teigia, kad jos apklausose atsižvelgiama į atsakymus į keletą klausimų, todėl jos tiksliau atspindi visuomenės nuomonę.
A.Miniaila sakė, kad „ExtremeScan“ tyrimas parodė, jog apklausos pasienio regionuose Belgorode, Brianske ir Kursko srityje, kai juos apšaudo Ukrainos pajėgos, parodė, kad deklaruojama parama karui padidėja dėl vadinamojo susitelkimo aplink vėliavą efekto.
Karą remia su juo nesusidūrę žmonės
„Tačiau kai žmonės tiesiogiai susiduria su pasekmėmis, pavyzdžiui, kai jiems tenka palikti teritoriją, kad pabėgtų, arba kai jų namai nukenčia, arba kai jie tampa išpuolio liudininkais, deklaruojama parama smarkiai sumažėja“, – pastebėjo jis.
„Dauguma paramą deklaravusiųjų yra žmonės, kurie visiškai niekada su niekuo nesusidūrė dėl karo. Kai tik žmonės pradeda jausti, kad karas ateina pas juos, ar tai būtų ekonomika, ar kas nors panašaus, jie praranda tikėjimą“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Apklausų rezultatai paskelbti pasirodžius pranešimams apie dideles Rusijos aukas – kare žuvo apie 70 000 karių ir 600 000 buvo sužeista.
