„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rusai jaučia nostalgiją dėl nemokamų butų, tačiau ar jie tokiais buvo?

Socialiniuose tinkluose platinamoje publikacijoje teigiama, kad milijonai žmonių sovietų diktatoriaus Leonido Brežnevo valdymo metais gavo nemokamus butus. Tačiau šis teiginys, nors ir nėra visiškai neteisingas, nepamini keleto specifinių SSRS totalitarinės sistemos aspektų.
Leonidas Brežnevas (1973 m.)
Leonidas Brežnevas / „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.

„Facebook“ paskelbtame įraše tvirtinama:

„Ar žinote, kodėl Leonidas Brežnevas buvo brangus ir mylimas?

Na, bent jau už tai, kad per 18 jo generalinio sekretoriaus kadencijos metų 164 milijonai SSRS piliečių gavo nemokamus butus.
Tai 20 mln. žmonių daugiau nei visi dabartiniai Rusijos gyventojai“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Leonidas Brežnevas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Leonidas Brežnevas

Ne visi nemokami

Iš tiesų, oficialios Rusijos statistikos duomenimis, būstų statybos tempas valdant L.Brežnevui buvo vienas didžiausių per visą Sovietų Sąjungos istoriją, o butų kokybė buvo aukštesnė nei, pavyzdžiui, masinės naujų gyvenamųjų namų statybos laikotarpiu valdant Nikitai Chruščiovui.

Per pirmuosius dešimt Brežnevo valdymo metų buvo pastatyta 22,57 mln. butų.

Tačiau net ir sovietinės teisės požiūriu ne visi jie buvo nemokami.

Per pirmuosius penkerius L.Brežnevo valdymo metus (1966-1970 m.) buvo pastatyta 11,3 mln. butų, iš jų „darbininkų ir tarnautojų savo lėšomis ar už valstybinį kreditą“ – 1,4 mln. Kito penkmečio metu tokių mokamų butų buvo 1,1 mln.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad „gauti butą“ SSRS buvo ne tas pats, kas jį gauti nuosavybėn ar nuomotis savo nuožiūra.

Sovietiniai teisės aktai nenumatė teisės į privačią nekilnojamojo turto nuosavybę, kaip ją suprantame dabar.

Yra papildomų sąlygų

Kalbant apie nemokamai dalijamus butus – vieną didžiausių SSRS mitų, labai svarbu paminėti kelis dalykus.

Butai taip ir nepereidavo juos „gavusių“ nuosavybėn, jų nebuvo galima pirkti ar parduoti, be to, už „nemokamus“ butus gyventojai sumokėdavo patys – daug metų gaudami gerokai mažesnį atlyginimą, nei būtų gavę įprastos rinkos ekonomikos sąlygomis.

SSRS piliečiai gavo tik nedidelę dalį savo realaus atlygio – tik apie ketvirtį, tačiau už tai mainais gaudavo iš valstybės tai, kas buvo jiems brukama kaip nemokamas mokslas, nemokama medicina ir nemokami butai.

Netrukus po bolševikų atėjimo į valdžią visas gyventojams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas. Todėl galima sakyti, kad valstybė duodavo butus, tačiau reikia suprasti, kad juos prieš tai ta pati valstybė ir atėmė.

Gaudavo ne visada butus

SSRS skiriant būstą buvo vartojama „gyvenamojo ploto“ sąvoka, o SSRS lygmeniu normos pagal 1981 m. (priešpaskutiniai Brežnevo valdymo metai) taisyklės buvo gana asketiškos:

„Sąjunginės respublikos teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma – ne mažiau kaip devyni kvadratiniai metrai vienam asmeniui.

Piliečiams suteiktos gyventi patalpos turi būti gerai įrengtos pagal vietovės sąlygas, atitikti nustatytus sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Aprūpinant gyvenamosiomis patalpomis, neleidžiama, kad tame pačiame kambaryje gyventų skirtingų lyčių vyresni nei devynerių metų asmenys, išskyrus sutuoktinius“.

Praktiškai tai reiškė, jog valstybė įsipareigojo skirti ne butą, o „plotą“, o „pakankamas“, pavyzdžiui, dviem tos pačios lyties nepažįstamiems asmenims buvo vienas 18 kvadratinių metrų ploto kambarys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge
AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge

Sąlygos galėjo būti labai skirtingos – nuo centrinio šildymo ir vandentiekio iki šulinio ir tualeto lauke. Ir visi variantai buvo laikomi „pakankamai tinkamais“ gyventi.

Norint gauti „gyvenamąjį plotą“, reikėjo stoti į eilę, o prieš tai dar patvirtinti, kad esamos gyvenimo sąlygos neatitinka nustatytų standartų, tad laukti naujo būsto kartais tekdavo itin prastomis sąlygomis.

Plačiau skaitykite: Istorikas paaiškino, kiek iš tiesų kainavo „nemokami“ butai SSRS

AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge
AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge

Kova dėl būvio

Egzistavo toks reiškinys kaip komunalinis butas. Tai buvo dideli, ikirevoliuciniai butai, dažnai gana dideli – kartais ir 10 kambarių, kur į kiekvieną kambarį įkeldavo po šeimą, dažnai net po dvi. Būdavo, kad šeimas įkeldavo gyventi, tarkime, į vonią.

Tai buvo nežmoniškos sąlygos, kuriomis užvirdavo tikra kova už išgyvenimą.

Tai tapo viena iš priežasčių, dėl ko žmonės imdavo skųsti vieni kitus sovietų valdžiai, kaltinti nebūtais dalykais.

Kai kaimyną areštuodavo, o visą šeimą ištremdavo, atsilaisvindavo kambarys – tad buvo galimybė pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge
AFP/„Scanpix“ nuotr./Komunalinis butas Sankt Peterburge

15min verdiktas: trūksta konteksto. Kuriamas klaidingas SSRS laikų socialinių ir ekonominių realijų suvokimas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų