Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusai klastoja tarptautinio karo tyrimų instituto išvadas: ukrainiečių belaisviai nenori namo

Rusijos propagandininkai pastaruoju metu itin aktyviai platina naują melagieną: tvirtinama, esą tarptautinio karo tyrimų instituto (ISW) atliktame tyrime nurodoma, jog net 70 proc. ukrainiečių belaisvių renkasi likti Rusijos kontroliuojamose teritorijose, mat baiminasi represijų savo šalyje.
Ukrainiečių karys
Ukrainiečių karys / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr. / "Facebook"

Tokią žinutę aktyviai platina prokremliški „Telegram“ kanalai ir žiniasklaidos priemonės rusų ir anglų kalbomis.

Teigiama, kad, ISW tyrimo duomenimis, 70 proc. ukrainiečių karo belaisvių atsisako, kad jų pavardės būtų įtrauktos į mainų sąrašus.

Taip esą yra dėl to, kad kas trečias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys yra „persekiojamas“ arba jam „pateikiami“ kaltinimai išdavyste už tai, kad pateko į nelaisvę.

Kai kuriuose melagienose net pridedamas vaizdo įrašas, kuriame pateikiama suklastota buvusio CŽA direktoriaus Davido Petraeuso citata, kurioje jis neva kalba apie ukrainiečių nenorą grįžti iš nelaisvės dėl baimės būti įkalintiems ar nulinčiuotiems. Tačiau tokios frazės jis niekada nesakė.

Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Ekrano nuotr. /Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Prastos kokybės klastotė

Tokio vaizdo įrašo nėra nei oficialioje ISW svetainėje, nei instituto socialinių tinklų paskyrose.

„Instagram“ paskyroje ISW paskutinį kartą įrašą publikavo dar gegužės mėnesį, o „Youtube“ kanale jokio įrašo apie neva bijančius namo grįžti ukrainiečių karius, nėra.

Be to, originalūs trumpi vaizdo siužetai, kuriuos kuria ISW gerokai skiriasi nuo propagandininkų naudojamo formato – klastojant neatsižvelgta į grafinius elementus, spalvą, šriftą.

Taip pat originaliuose įrašuose pabaigoje parodomas raginimas paaukoti instituto veiklai, o klastotėje – socialinių tinklų logotipai.

Atidžiau panagrinėjus vaizdo įrašą galima atrasti, kad tarp vaizdų įterpta ir Rusijos propagandininkų anksčiau rodytų kadrų.

Pavyzdžiui, scena, kurioje matyti ant stalo sudėti ukrainiečių karo belaisvių antsiuvai pasiskolinta iš Rusijos gynybos ministerijos propagandinio televizijos kanalo „Zvezda“ 2022 m. vasario 25 d. reportažo.

Ekrano nuotr. /Melagienos kadras (kairėje) ir „Zvezda“ 2022m. vasario reportažo kadras (kairėje)
Ekrano nuotr. /Melagienos kadras (kairėje) ir „Zvezda“ 2022m. vasario reportažo kadras (kairėje)

Bando pridengti karo nusikaltimus

Tikėtina, kad staigus rusų susirūpinimas ukrainiečių karo belaisvių gerove atsirado dėl to, kad šalis pastaruoju metu itin dažnai kaltinama karo nusikaltimais.

Šiemet net kelis kartus buvo fiksuota, kaip Rusijos kariai sušaudo beginklius pasidavusius ukrainiečius.

Vien spalį fiksuoti du tokie atvejai, vienas kurių laikomas masiškiausiomis nuo karo pradžios įvykusiomis karo belaisvių žudynėmis.

Spalio 2 dieną Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad neseniai Pokrovsko kryptimi rusų okupantai įvykdė egzekuciją 16 ukrainiečių karo belaisvių.

Pažymima, kad 2024 m. spalio 1 d. popietę keliuose „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai tikriausiai sušaudė 16 Ukrainos kariškių. Okupantai karo nusikaltimą įvykdė Pokrovsko rajono Nikolajivkos ir Suchoj Jaro kaimų teritorijoje.

V.Zelenskio X paskyra/Iš Rusijos nelaisvės paleisti 207 ukrainiečiai
V.Zelenskio X paskyra/Iš Rusijos nelaisvės paleisti 207 ukrainiečiai

„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami suimti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai palieka mišką. Jiems išsirikiavus į eilę, okupantai tyčia atidengė į juos ugnį, kad nužudytų. Sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigė kulkosvaidžio serija iš arti“, – teigiama pareiškime.

Prokuratūra pažymėjo, kad tokie veiksmai yra ciniškas ir šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir priskiriami prie sunkių tarptautinių nusikaltimų. Pasak buvusio generalinio prokuroro Andrejaus Kostino, tai didžiausias žinomas Ukrainos karo belaisvių egzekucijos fronto linijoje atvejis.

Jau spalio 13 dieną situacija pasikartojo. Ukrainos atvirų šaltinių žvalgybos (OSINT) projektas „Deepstate“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė Kursko srityje nušovė devynis pasidavusius ukrainiečius.

Projektas rėmėsi Ukrainos kariuomenės informacija, buvo paskelbtos nuotraukos, kaip manoma, padarytos nužudymo vietoje.

Tyrėjų teigimu, Ukrainos kariai manė esantys užnugaryje ir nesitikėjo, kad pasirodys rusai. Nepaisant to, jie pasitiko juos ugnimi. Pritrūkus šaudmenų, ukrainiečiai pasidavė. Rusai esą juos nuginklavo, liepė nusirengti ir nušovė.

„Deepstate“ paskelbtose nuotraukose iš skrydžio aukščio matyti suguldyti iki apatinių nusirengusių žmonių kūnai.

Stopkadras/Rusai tyčiojasi iš belaisvių ukrainiečių
Stopkadras/Rusai tyčiojasi iš belaisvių ukrainiečių

Dar vienas belaisvių nužudymas buvo užfiksuotas spalio 18 dieną.

Netoli Selydovės miesto (Donecko sritis) rusų okupantai nušovė du paimtus į nelaisvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius.

Generalinės prokuratūros duomenimis, netoli Selydovės miesto į mišką įsiveržę priešininkai neginkluotus Ukrainos karius paguldė veidu į žemę:

„Jie laikė juos tokioje padėtyje, prispaudę kojomis prie žemės, o po kurio laiko iš automatinių ginklų šaudė į juos iš arti“.

Ukrainos prokuratūros nuotr./Prie Selidovės rusai nužudė į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius
Ukrainos prokuratūros nuotr./Prie Selidovės rusai nužudė į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius

15min verdiktas: melas. Karo tyrimų institutas neskelbė jokio panašaus tyrimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai