Rusai klausosi E.Macrono ir trina rankomis: kalba visai kaip V.Putinas

Jam labai keistas paradoksas, kad, regis, E.Macronas perėmė estafetės lazdelę iš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos lyderio V.Putino bei dabar gali būti vadinamas pagrindine Europą destabilizuojančia, Vakarus drebinančia jėga.

Kaltas, žinoma, Prancūzijos vadovo interviu savaitraščiui „The Economist“ – pasaulį pribloškė E.Macrono samprotavimai apie NATO „smegenų mirtį“.

Negana to, garsus prancūzų politologas Bruno Tetre teigė žinantis, kad kiek vėliau E.Macronas artimų patikėtinių rate pareiškė, esą „NATO po penkerių metų nebeegzistuos.“

Žinoma, Aljansas ruošiasi minėti 70-metį – Londone gruodžio 3–4 dienomis vyks viršūnių susitikimas. Tad kitų NATO narių lyderių negali neerzinti ir galbūt net negąsdinti viešos E.Macrono abejonės Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje įtvirtintomis saugumo garantijomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas Europos Vadovų Tarybos susitikime

Šis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos numato, kad vienos NATO narės užpuolimas bus laikomas viso Aljanso užpuolimu, bet Prancūzijos prezidentas pabrėžė: „Nežinau, ką 5-asis straipsnis reikš rytoj.“

Dar anksčiau E.Macronas Europos Vadovų Taryboje vetavo sprendimą pradėti derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl narystės ES. Taip jis vieninteliu mostu sustabdė Bendrijos plėtros procesą.

Įdomiausia, anot V.Frolovo, tai, kad E.Macrono piešiama strateginė vizija tikrai panaši į tokią, kuri dėliojama Maskvoje. Tad apie ką kalba Prancūzijos prezidentas?

Iriasi lyderystės Europoje link

Pirmiausia apie būtinybę Europai užsitikrinti „geopolitinę autonomiją“ tokiu metu, kai varžomasi ir su JAV, ir su Kinija. Be to, E.Macronas atkreipia dėmesį į „Europos kaimynystėje stiprėjančias autoritarines galias“ – Rusiją ir Turkiją.

Prancūzijos lyderis norėtų, kad ES būtų vieningesnė ir veiktų efektyviau, nes Bendrija yra „politinis projektas“ su „vienu suverenumu“, o ne nuosekliai besiplečiantis „lokalių suverenumų tinklas“.

Anot dalies analitikų, E.Macronas puikiai jaučia, kad pasaulio geopolitikoje vyksta svarbios permainos. Permainų Europoje jis nori pasiekti sudrebindamas status quo – o kadangi tai jo iniciatyva, Prancūzija imtųsi lyderystės.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Pagrindinis E.Macrono įžvelgiamas poslinkis – strateginis JAV atsitraukimas. Esą grįžimas prie „nacionalistinio populizmo“ už Atlanto prasidėjo dar valdant demokratui Barackui Obamai, o D.Trumpas tiesiog tęsia tokią liniją – tęs ir jo įpėdinis.

Tiesa, tai E.Macronui kažin ar problema – atvirkščiai, apie D.Trumpą ir V.Putiną jis kalba kone su susižavėjimu.

Anot Prancūzijos prezidento, šie lyderiai siekia naudos savo šalims „jų regione“ ir nesiekia primesti visai žmonijai pasaulinės darbotvarkės. Suprask, Paryžiaus užduotis – taip pat elgtis Europoje Europos vardu.

Stebėtojai Rusijoje, pasak V.Frolovo, tiesiog apstulbę dėl to, kokios E.Macrono idėjos panašios į V.Putino nuo pat garsiosios Miuncheno saugumo konferencijos 2007 metais kartojamos vizijos.

E.Macronas kalba apie „Brexit“ supantį chaosą, politinę stagnaciją Vokietijoje – esą dėl to Prancūzija ir turi imtis intelektualinių iniciatyvų. Tiesa, toks „golizmas“ Europoje toli gražu ne visiems priimtinas.

Užtat greičiausiai priimtinas Kremliui. Stebėtojai Rusijoje, pasak V.Frolovo, tiesiog apstulbę dėl to, kokios E.Macrono idėjos panašios į V.Putino nuo pat garsiosios Miuncheno saugumo konferencijos 2007 metais kartojamos vizijos.

E.Macronas – kaip V.Putinas

Atrodo, kad E.Macronas sutinka su V.Putinu dėl JAV politikos Europoje ir Viduriniuose Rytuose. Prancūzijos lyderis, vėlgi, kaip ir Rusijos prezidentas, mano, kad dėl migracijos krizės Europoje kalti amerikiečių veiksmai per „Arabų pavasarį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Libijos sukilėliai ant tanko

Esą JAV reikštas palaikymas protestuotojams arabų šalyse „kirtosi su žmonių valia – suverenumo šaltiniu“. Toks ir Kremliaus naratyvas – neva visų revoliucijų šaknys yra „svetur“.

Toliau: E.Macronas supranta, kodėl Vakarų veiksmai pasibaigus Šaltajam karui esą įžeidė Rusiją ir V.Putiną.

Jis klaidingai teigia, kad NATO aljansas buvo įkurtas siekiant atremti Varšuvos pakto keliamą grėsmę, nors pastarasis buvo suformuotas 1955, o NATO – jau 1949 metais.

E.Macronui nepatinka, kad NATO tikslas ir toliau yra „Rusijos sulaikymas“, o Aljansas išsiplėtė iki pat šios šalies sienų, taip esą palikdamas Rusiją be „saugumo zonos“ ir „pažeisdamas 1990 metų susitarimą“.

E.Macronas klaidingai teigia, kad NATO aljansas buvo įkurtas siekiant atremti Varšuvos pakto keliamą grėsmę, nors pastarasis buvo suformuotas 1955, o NATO – jau 1949 metais.

„Kai NATO nuėjo iki Ukrainos, Putinas nusprendė sustabdyti tą plėtrą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas, pridūręs, kad Rusija laiko ES amerikiečių vasale, o ES plėtrą – NATO plėtros „Trojos arkliu“.

Kitaip tariant, E.Macronas beveik tiesiogiai kartoja tai, ką sako V.Putinas. V.Frolovas daro prielaidą, esą Rusijos lyderis kolegai tikrai kažką prikuždėjo į ausį per du susitikimus praėjusiais ir šiais metais.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas

Kaip kitaip paaiškinti tai, kad E.Macronas iš esmės pripažino Rusijos teisę vetuoti Vakarų žingsnius „privilegijuotų interesų posovietinėje erdvėje“ ir taip neleisti posovietinėms šalims turėti individualių politinių tapatybių.

Vertinimas kol kas atsargus

Rusijos užsienio politikos formuotojams tokie žodžiai yra svajonės išsipildymas.

Esą jei V.Putinas vis dar dirbtų šnipu užsienyje, jis į Maskvą nusiųstų ataskaitą, kurioje pareikštų: „Sėkmingai perdavėme Rusijai naudingas idėjas Prancūzijos prezidentui. Jos tapo Prancūzijos užsienio politikos pagrindu.“

E.Macrono raginimai stiprinti Europos „strateginę autonomiją“ ir mažinti priklausomybę nuo JAV irgi naudingi Kremliui ilgalaike prasme – juk Rusija nuo pat Šaltojo karo pabaigos stengiasi išskirti ES ir amerikiečius.

Jei V.Putinas vis dar dirbtų šnipu užsienyje, jis į Maskvą nusiųstų ataskaitą, kurioje pareikštų: „Sėkmingai perdavėme Rusijai naudingas idėjas Prancūzijos prezidentui. Jos tapo Prancūzijos užsienio politikos pagrindu.“

O Prancūzijos lyderis nemano, kad NATO vaidina kokį nors vaidmenį sprendžiant Paryžiui aktualiausias problemas – neramumus ir karą Viduriniuose Rytuose, džihadistų keliamą grėsmę Afrikoje ir migracijos srautus Viduržemio jūroje.

„Galima sakyti, kad Macronas siūlo JAV, Europos saugumą Rusijos akivaizdoje garantuojančią šalį, pakeisti Rusija – šalimi, ginsiančią Europą nuo grėsmių pietuose“, – pastebi V.Frolovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viduržemio jūroje išgelbėta migrantė

Vis dėlto apžvalgininkas E.Macrono mintis apie Rusiją vadina naiviomis – ypač svarstymus, esą Rusija negali būti nepriklausomas galios centras, nes per daug išleidžia gynybai.

Anot V.Frolovo, iš tiesų Kremlius jau nuo 2016-ųjų gynybai kasmet skiria po mažiau nei 3 proc. BVP, o tai visiškai suvaldoma.

Negana to, E.Macronui, regis, sunku įsivaizduoti, kad V.Putino režimo atstovams susitaikymas su Europa gali būti pavojingesnis nei besiformuojantys nelygiavertis aljansas su Kinija.

Rusijai nenaudinga stipresnė ES, kurios siekia Macronas. Maskva kaip tik norėtų susilpninti ar net išardyti ES – taip būtų panaikinta strateginė grėsmė.

„Teoriškai Rusijai būtų naudingi Macrono veiksmai – visų pirma, JAV išstūmimas iš Europos. Bet Kremliuje į Macroną iš tiesų žiūrima skeptiškai – kaip į silpną politiką, kurio veiksmai neprilygsta žodžiams.

Antra, Rusijai nenaudinga stipresnė ES, kurios siekia Macronas. Maskva kaip tik norėtų susilpninti ar net išardyti ES – taip būtų panaikinta strateginė grėsmė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos ir Rusijos prezidentai

Trečias faktorius – Kinija. Macronas bet kokį Rusijos ir Europos santykių atšilimą galėtų pateikti kaip Maskvos manevrą siekiant apriboti partnerystę su Pekinu. O tokia pozicija Rusijai būtų nepatogi“, – dėsto V.Frolovas.

Galiausiai Maskvoje puikiai suprantama, kad E.Macrono idėjos tikrai nėra sveikinamos nei Vokietijoje, nei visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl sakyti, kad rusiškos idėjos triumfuoja Europoje, negalima.