Rusai savinasi pergalę Antrajame pasauliniame kare

Publikuojamą įrašą sudaro sovietų karių paliktų užrašų ant Vokietijos Reichstago Berlyne sienų nuotrauka, prie kurios pridėtas komentaras:

„Visi užrašai ant Reichstago yra rusų, o ne anglų kalba. Ivanai, nugalėtojai, paliko autografus, o ne Džonai. Jūs negalite perrašyti istorijos!“.

Akivaizdu, kad „Ivanais“ vadinami Sovietų Sąjungos kariai, o „Džonais“ – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos kariuomenių kariai.

Tai, kad 1945 m. Berlyną užėmė sovietų (Raudonoji) armija, yra visuotinai žinoma, ir nėra jokių įrodymų, kad kas nors bandytų tą paneigti („perrašyti istoriją“).

1945 m. balandžio 16 d. prasidėjo galutinis Adolfo Hitlerio ir Trečiojo reicho puolimas – sovietų Raudonosios armijos pajėgos puolė Berlyną iš rytų. Po dvi savaites vykusių kovų į miestą įžengė sovietų pajėgos.

Tuo metu vadinamieji „Džonai“ nešturmavo Berlyno, tačiau būtent jiems pavyko užimti didžiąją dalį Vokietijos.

Tačiau žinutėje kuriama „nugalėjusių Ivanų“ priešprieša „Džonams“ bando sudaryti įspūdį, kad būtent SSRS, o ne JAV ir Didžioji Britanija nugalėjo Vokietiją ir jos sąjungininkus Antrajame pasauliniame kare.

Žinoma, negalima paneigti itin svarbaus Sovietų Sąjungos indėlio į nacistinės Vokietijos pralaimėjimą.

Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad 1945 m. balandžio-gegužės mėn. didžiąją dalį Vokietijos teritorijos buvo okupavusios anglų ir amerikiečių pajėgos.

Galiausiai, Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, suformuotoje amerikiečių, britų ir prancūzų okupacinėse zonose, iki 1990 m. gyveno 59,9 mln. žmonių, o Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR), sukurtoje sovietų okupacinėje zonoje, – 16,3 mln. žmonių, t. y. daugiau nei tris kartus mažiau.

Sovietų okupacinės zonos teritorija buvo mažesnė nei teritorija, kurią 1945 m. gegužės mėn. faktiškai kontroliavo SSRS.

Dalydamos Vokietiją į okupacines zonas, JAV ir Didžioji Britanija perleido sovietams dalį žemių, kurias joms pavyko užimti anksčiau – vakarų Meklenburge, Saksonijoje-Anhalte, Tiuringijoje ir vakarų Saksonijoje.

Berlyną užėmęs G.Žukovas buvo dėkingas amerikiečiams

Be to, per visą sovietų ir vokiečių karą Vakarų sąjungininkai pagal panaudos sutartį teikė SSRS labai didelę pagalbą, kurios svarbą ypač pripažino sovietų maršalas Georgijus Žukovas (vadovavęs Berlyno šturmui):

„Dabar sakoma, kad sąjungininkai niekada mums nepadėjo. Tačiau negalima paneigti, kad amerikiečiai atsiuntė mums tiek daug medžiagų, be kurių mes negalėjome suformuoti savo rezervų ir tęsti karo.

Neturėjome sprogmenų, neturėjome parako. Neturėjome šautuvų amunicijos.

Amerikiečiai mums tikrai padėjo su paraku, sprogmenimis.

O kiek daug lakštinio plieno jie mums davė! Ar būtume galėję greitai pradėti gaminti tankus, jei ne amerikiečių pagalba su plienu?

O dabar viskas vaizduojama taip, lyg mes viso to turėjome su kaupu“.

Bornholmo muziejaus nuotr./Sovietų kariai ruošiasi išvykimui iš Bornholmo. Žinoma, ne tuščiomis. Rionė, 1946 m. balandžio 1 d.

15min verdiktas: Trūksta konteksto. Pareiškimais, kad „Ivanai, o ne Džonai“ užėmė Berlyną siekiama suformuoti mintį, kad nei JAV, nei Didžioji Britanija nesuteikė Sovietų Sąjungai didelės pagalbos ir nesuvaidino reikšmingo vaidmens nugalint nacistinę Vokietiją. Tai nėra tiesa.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia