Vienoje Rusijos pseudoistorikų grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ platinama žinutė, kurioje teigiama, neva nėra jokių įrodymų apie A.Hitlerio ir J.Stalino draugystę ir nėra jokių įrodymų, kad nacistinė Vokietija ir SSRS buvo sąjungininkės.
Sąvoka „sąjungininkai“, jei ji nėra įtvirtinta specialiame tarptautiniame susitarime, kuriame aiškiai nustatyti abipusiai įsipareigojimai, gali būti aiškinama gana plačiai.
Dėl šios priežasties ginčas dėl to, ar SSRS ir nacistinė Vokietija iš tikrųjų buvo sąjungininkės, ar „tik“ bendradarbiavo, yra grynas formalumas.
Kembridžo sąvokų žodyne pateikiamas toks „sąjungininkų“ (angl. ally) apibrėžimas: „šalis, oficialiai sutikusi teikti pagalbą ir paramą kitai šaliai, ypač karo metu“.
Prekybos susitarimai, taip pat sienų demarkavimas iš tikrųjų neleidžia kalbėti apie aljanso egzistavimą.
Tačiau abipusis agresyvių karinių veiksmų koordinavimas yra visiškai pakankamas pagrindas apibrėžti dalyvaujančius subjektus kaip de facto sąjungininkus.
Draugiškas karinis bendradarbiavimas
Aiškiausias tokio koordinavimo pavyzdys – iš esmės bendras nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos puolimas prieš Lenkiją ir Vidurio Europos padalijimas 1939 m.
Siekdamos įrodyti savo taikius ketinimus viena kitos atžvilgiu, Vokietija ir SSRS 1939 m., rugpjūčio 23 d., pasirašė Ribbentropo – Molotovo paktą ir pasidalijo įtakos zonomis.
Po savaitės vokiečių kariai įsiveržė į Lenkiją ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Sovietų Sąjunga, remdamasi tuo pačiu susitarimu, netrukus įžengė į Lenkiją iš rytų, okupavo Baltijos šalis ir pradėjo karą su Suomija.
„Lenkijos valstybę sudarančių teritorijų teritorinio ir politinio pertvarkymo atveju Vokietijos ir SSRS interesų sferų riba apytiksliai eis Narevo, Vyslos ir Sanos upių linija.
Klausimas, ar abipusiai naudinga išsaugoti nepriklausomą Lenkijos valstybę ir kokios bus šios valstybės ribos, galutinai paaiškės tik tolesnės politinės raidos eigoje. Bet kuriuo atveju abi vyriausybės šį klausimą išspręs draugišku abipusiu susitarimu“, – teigiama nepuolimo pakte.
Plačiau skaitykite: Molotovo-Ribbentropo paktas: J.Stalinas tikėjosi pergudrauti A.Hitlerį, bet apgavo pats save
Bendra Vokietijos ir SSRS agresija
1939 m. rugsėjo pirmąją, kai prasidėjo nacių invazija į Lenkiją, Vokietijos pusė nuolat reikalavo, kad SSRS kuo greičiau įsitrauktų į karą.
J.Stalinas laukė kiek daugiau nei dvi savaites, o 1939 m. rugsėjo 17 d. Raudonoji armija užpuolė Lenkiją iš rytų.
Daugiau skaitykite: Sovietų Sąjunga klastingai užpuolė Lenkiją
Oficialioje Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisariato liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo notoje buvo pateiktas toks paaiškinimas:
„Lenkijos ir Vokietijos karas atskleidė Lenkijos valstybės vidinį bejėgiškumą. Lenkijos vyriausybė subyrėjo ir nerodo jokių gyvybės ženklų.
Tai reiškia, kad Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė faktiškai nustojo egzistuoti. Taigi SSRS ir Lenkijos sudarytos sutartys nustojo galioti.
Atsižvelgdama į šią padėtį, Sovietų vyriausybė davė įsakymą Raudonosios armijos vyriausiajai vadovybei įsakyti kariuomenei kirsti sieną ir paimti savo apsaugon Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos gyventojų gyvybes ir turtą.
Tuo pat metu sovietų vyriausybė ketina imtis visų priemonių, kad išgelbėtų lenkų tautą nuo nelaimingo karo, į kurį ją įstūmė jos neišmintingi vadovai, ir suteiktų jai galimybę gyventi taikų gyvenimą".
Dalies Lenkijos istorikų manymu, būtent dėl SSRS intervencijos šalies pralaimėjimas tapo galutinis ir neišvengiamas.
Prieš sovietų invaziją vokiečių kariuomenė dar nebuvo užėmusi daugelio didžiųjų miestų rytuose, ir tai teikė vilčių, kad Lenkijos valstybingumas išliks, nors ji ir prarado didelę dalį savo žemių.
Tačiau Raudonosios armijos pasirodymas šiuos planus visiškai palaidojo.
15min verdiktas: melas. Nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga kartu planavo Lenkijos (ir daugelio kitų valstybių) padalijimą ir koordinavo karinius veiksmus. Ir tai galima apibūdinti kaip de facto politinę ir karinę sąjungą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
