Daugiausia šios bendruomenės balsų gali susišluoti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuriai priklauso šeši rusų kilmės kandidatai. Šios partijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis du kartus susitiko su rinkėjais, turinčiais šaknų iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių.
Rugsėjį dėl vietų Bundestage varžysis rekordiškai didelis rusiškų šaknų turinčių kandidatų skaičius. Praeitų rinkimų metu tokių kandidatų buvo vos vienas – Angelos Merkel vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) priklausantis Heinrichas Zertikas.
Jis – vienas iš maždaug dviejų milijonų vokiečių, turinčių šaknų Rusijoje ir kitose Sovietų Sąjungai priklausiusiose šalyse.
Ilgą laiką buvusi nematoma, rusiškų šaknų turinčių vokiečių populiacija į save dėmesį atkreipė 2016-ųjų sausį.
Vis dėlto žaibiška Vokietijos rusų mobilizacija socialiniuose tinkluose sukėlė nerimą, kad jie nėra atsparūs Kremliaus įtakos operacijoms.
Tuomet žiniasklaidą apskriejo žinia apie migrantų neva išprievartautą 13 metų amžiaus Vokietijoje gyvenančią rusę, todėl maždaug 10 tūkst. šios bendruomenės narių išėjo į gatves protestuoti.
Vokietijos pareigūnai greitai įrodė, kad ši istorija – dar viena netikra naujiena (angl. fake news). Vis dėlto žaibiška Vokietijos rusų mobilizacija socialiniuose tinkluose sukėlė nerimą, kad jie nėra atsparūs Kremliaus įtakos operacijoms.
Vakarų žvalgybų tarnybų pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Maskva, priešindamasi Vakarų išplėstoms sankcijoms dėl Krymo aneksijos, propagandai pasitelkia socialinius tinklus, tokias žiniasklaidos priemones kaip RT ir „Sputnik“ bei palydovines transliacijas.
Asmeninis puolimas
Iš Rusijos į Vokietiją 1996-aisiais atvykęs Aleksanderis Reiseris šiuo metu vadovauja rusiškų šaknų turinčių vokiečių paramos grupei Berlyno Marcano rajone.
A.Reiseris pasakoja, kad, rusiškuose socialiniuose tinkluose jam suabejojus istorijos apie migrantų išprievartautą mergaitę tikrumu, internetiniai „troliai“ sukūrė paskyrą jo vardu.
A.Reiseris pasakoja, kad, rusiškuose socialiniuose tinkluose jam suabejojus istorijos apie migrantų išprievartautą mergaitę tikrumu, internetiniai „troliai“ sukūrė paskyrą jo vardu.
Socialiniame tinke „Odnoklassniki“ ši paskyra, kurioje A.Reiseris buvo vaizduojamas kaip homoseksualas, egzistavo beveik metus.
Rusų kilmės vyras pasakojo, kad pastaruosius dvejus metus Rusijos žiniasklaidoje dominuoja istorijos apie A.Merkel ir milijoną į Vokietiją atvykusių migrantų.
Tokiu būdu žiniasklaidos priemonės kursto rusų nepasitenkinimą.
„Labiausiai šiai bendruomenei nerimą kelią pabėgėliai, – sakė A.Reiseris. – Rusiški televizijos kanalai sako, kad jie (pabėgėliai) užplūdo šalį, kad dabar tie „barbarai“ atvyksta iš Vidurio Rytų.“
Panašias žinutes skleidžia ir AfD. Panašu, kad tokia retorika atsipirko su kaupu – šiemet partija džiaugėsi puikiais rinkimų rezultatais Berlyno, Pforcheimo ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse. Čia gyvena didelės Vokietijos rusų populiacijos.
Profesorius Achimas Goerresas iš Duisburgo universiteto pastebi, kad rusiškų šaknų turinčių vokiečių bendruomenė vis mažiau palaiko A.Merkel vadovaujamus krikščionis demokratus. Manoma, kad 15–20 proc. jų rugsėjo rinkimuose balsus atiduos už AfD.
Vis dėlto Vokietijos rusų balsai gali padėti mažesnėms partijoms Bundestage iškovoti daugiau vietų.
Tyrimų centrui Berlyne „Policy Matters“ vadovaujantis Richardas Hilmeras mano, kad ši bendruomenė nepadarys didelės įtakos didžiųjų partijų rezultatams nacionaliniu mastu.
Vis dėlto Vokietijos rusų balsai gali padėti mažesnėms partijoms Bundestage iškovoti daugiau vietų.
„Vokietijos rusų bendruomenė... Galėtų padaryti pakankamai didelę įtaką tokių mažesnių partijų kaip AfD rezultatams kai kuriose žemėse“, – sakė R.Hilmeras.
AfD taikosi į rusus
AfD lyderis Joergas Meuthenas prieš dvi savaites Pforcheime susitiko su maždaug 50 Vokietijos rusų. Perspėjęs apie neva gresiančią Vokietijos „islamizaciją“ ir pasityčiojęs iš A.Merkel „išdykavimo kairiųjų pelkėje“, jis sulaukė entuziastingų ovacijų.
„Anksčiau žmonės traukinių stotyse neplodavo ir nedalydavo dovanų“, – sakė J.Meuthenas, omenyje turėdamas prieš keletą dešimtmečių į Vokietiją atvykusius rusus.
W.Birkle'as: „Nesame rasistai, tačiau būkime sąžiningi patys prieš save: kai vaikštome Pforcheimo mieste, matome, kad jame beveik neliko vokiečių.“
Rusų kilmės AfD kandidatas Waldemaras Birkle'as tikino, kad toks didelis į Vokietiją atvykusių migrantų skaičius privertė jį pasijusti mažuma savo paties šalyje.
„Mes grįžome į savo protėvių žemę dėl vienos priežasties – išsaugoti savo tapatybę ir kultūrą, kad galėtumėme išlikti vokiečiais, – sakė W.Birkle'as. – Nesame rasistai, tačiau būkime sąžiningi patys prieš save: kai vaikštome Pforcheimo mieste, matome, kad jame beveik neliko vokiečių.“
Tokiam požiūriui pritaria daugelis jo kaimynų. W.Birkle'o apylinkėje AfD surinko 54,2 proc. balsų – beveik dvigubai daugiau nei visame mieste apskritai.
Partijos varžosi dėl balsų
Vokietijos kanclerė A.Merkel, siekianti iškovoti Vokietijos rusų paramą, su šios bendruomenės nariais susitiko gegužę. A.Merkel partijos vardu pažadėjo padidinti jų pensijas, kurios vis dar yra mažesnės nei kitų vokiečių.
Šiemet su socialdemokratais dėl vietų parlamente varžosi du rusiškų ir viena čečėniškų šaknų turinti kandidatė.
Dmitrijus Stratievskis, kuruojantis maždaug 80 rusakalbių socialdemokratų grupę, tikino, kad jo partija, keletą pastarųjų metų nesugebėjusi atrasti ryšio su Vokietijos rusais, taip pat bando atsigriebti.
Šiemet su socialdemokratais dėl vietų parlamente varžosi du rusiškų ir viena čečėniškų šaknų turinti kandidatė.
D.Stratievskis mano, kad AfD įtaka Vokietijos rusų bendruomenei yra pernelyg išpūsta, kadangi ši kraštutinių dešiniųjų partija nesugebėjo surinkti pakankamai balsų kelete tų Berlyno apylinkių, kuriose gyvena daug rusų.
„AfD bando įtikinti, neva juos palaiko, tačiau dar niekas to neįrodė“, – sakė D.Stratievskis.
Vokietijos Kairiųjų partijai priklausanti parlamentarė Petra Pau savo dirbančiosios klasės Berlyno rajone kampanijos renginius organizavo rusų kalba. P.Pau teigimu, AfD akivaizdžiai bando pasinaudoti rimtomis problemomis.
„Buvo padaryta daug klaidų, – sakė P.Pau. – Turiu omenyje, kad sunku pamatuoti jų dydį. Moteris, valanti mano biurą Bundestage, savo šalies universitete dirbo dėstytoja.“
P.Pau: „Buvo padaryta daug klaidų. Turiu omenyje, kad sunku pamatuoti jų dydį. Moteris, valanti mano biurą Bundestage, savo šalies universitete dirbo dėstytoja.“
Daug Vokietijos rusų sako, kad po netikros istorijos apie išprievartavimą jie tapo budresni, o bendruomenė gali būti kur kas lankstesnė ir įvairiapusiškesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
„Tiesa, kad Rusija jau nuo 2008-ųjų vykdo agresyvią žiniasklaidos kampaniją. O AfD aktyviai siekia rusiškų šaknų turinčių vokiečių balsų. Tačiau neteisinga manyti, kad jie visi patikės tais dalykais“, – sakė Felixas Rieferas iš Levo Kopelevo forumo Kelne.
Detmolde įsikūrusio Vokietijos rusų kultūros ir istorijos muziejaus direktorius Kornelius Ensas sakė, kad daugybė su bažnyčia susijusių Vokietijos rusų grupių inicijavo projektus, skirtus padėti naujai atvykusiems migrantams.
K.Enso teigimu, tie, kurie prisijungė prie bažnyčių ir bendruomenės grupių, geriau integravosi ir yra „pastebimai atsparesni rusiškoms žinioms ir propagandai“.
CDU partijai priklausanti ir vienai A.Reiserio bendruomenės grupių vadovaujanti Medina Schaubert mano, kad Vokietijos rusų bendruomenė neturėtų elgtis su kitais taip, kaip kažkada buvo elgtasi su rusais.
„Tas pats dešiniojo sparno mentalitetas izoliavo mus tuomet, kai atvykome“, – sakė M.Schaubert. Parlamentarė prisimena, kad ją, ką tik atvykusią jaunutę mergaitę, pašaipiai vadindavo „kvailele ruse“, o kartą mokytojas į klasę atėjo „pasidabinęs“ Adolfo Hitlerio stiliaus ūsais.
„Mano patirtis pirmaisiais metais mokykloje buvo katastrofiška, – tikino M.Schaubert. – Tai, kas mums nutiko – siaubinga. Tačiau dabar atvykstantieji su tuo neturi nieko bendro.“
