1983 metų rugsėjo 26-osios naktį S.Petrovą pažadino įsijungęs pavojaus signalas. Žinia, kurią jis siuntė, privertė 44 metų papulkininkį nustėrti – sistema rodė, kad į Sovietų Sąjungą lekia JAV paleista tarpžemyninė balistinė raketa.
„Supratau, kad turiu priimti sprendimą. Spėjimas buvo 50 prieš 50“, – prisiminimais dalinosi S.Petrovas.
Nepaisant to, kad sovietinės apsaugos sistemos signalizavo apie gresiantį pavojų, papulkininkis rizikavo ir nusprendė priimti tai, kaip netikrą perspėjimą ir nereaguoti. Jei jis būtų pranešęs apie šį signalą sovietų vadovybei, būtų priimtas skubus sprendimas smogti atsakomąjį smūgį, o tai galėjo sunaikinti visą planetą.
Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad paranojiška komunistų partijos vadovybė išties baiminosi galimo amerikiečių branduolinio smūgio, Šaltajam karui vis labiau supriešinant ilgametes varžoves. Tą patį mėnesį sovietai numušė keleivinį lėktuvą, skridusį iš Pietų Korėjos į JAV, manydami, kad tai šnipinėjantis orlaivis.
Tuo pat metu NATO pajėgos ruošėsi karinėms pratyboms „Able Archer“, kuriose turėjo būti simuliuojamas galimas branduolinis smūgis. Tad iš naktinio snaudulio pažadintas S.Petrovas turėjo daug argumentų baimintis, kad pavojus tikras.
Tiesa, jo sprendimas taip ir nebuvo įvertintas, o Vladimiro Putino Rusijoje S.Petrovas nėra laikomas jokiu didvyriu. Maskvos priemiestyje Friazine gyvenantis buvęs karininkas tenkinasi kukliu butu ir menka pensija.
Tiesa, jo sprendimas taip ir nebuvo įvertintas, o Vladimiro Putino Rusijoje S.Petrovas nėra laikomas jokiu didvyriu. Maskvos priemiestyje Friazino gyvenantis buvęs karininkas tenkinasi kukliu butu ir menka pensija.
76 metų S.Petrovas iki šiol prisimena tą naktį „Serpuchov-15“ kontrolės centre. „Buvo rami situacija, ką tik po vidurnakčio, ir staiga sukaukė pavojaus signalas, o pulte užsidegė lemputė: „Paleisti“. Tai smogė per mano nervus. Pamaniau: „O Dieve!“
Aš pakilau nuo kėdės ir pamačiau, kad kiti kontrolės punkte buvę kariai žvelgia į mane sumišę. Supratau, kad mano komanda tuojau ims panikuoti, tad reikia priimti sprendimą“, – pasakojo buvęs karininkas.
„Neturėjau laiko galvoti, kad tuojau gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas. Turėjau kuo greičiau išsiaiškinti, ar patikimi duomenys, kuriuos gauname“, – dėstė S.Petrovas.
Pranešusi apie pavojų apsaugos sistema paskelbė, kad Sovietų Sąjungos link lekia penkios amerikiečių raketos. S.Petrovas skubiai raportavo savo vadui, kad šis pranešimas klaidingas. Jis labai rizikavo, remdamasis antžeminio radaro duomenimis, tačiau tikėjo, kad palydovai gali klysti, o štai radaras nepranešė apie jokias raketas.
Vėliau paaiškėjo, kad palydovai išties klydo. Sistemoje įsivėlęs gedimas palaikė saulės spindulius raketomis. S.Petrovas ne tik nebuvo apdovanotas, bet jo teisingas sprendimas net nebuvo viešinamas. Sovietinė sistema negalėjo pripažinti tokios siaubingos klaidos, kuri galėjo baigtis apokalipse.
Jei generolas pulkininkas Jurijus Votincevas 1991 metais nebūtų prabilęs apie tos nakties įvykius, pats S.Petrovas jį būtų pamiršęs kaip blogą sapną.
Jei generolas pulkininkas Jurijus Votincevas 1991 metais nebūtų prabilęs apie tos nakties įvykius, pats S.Petrovas jį būtų pamiršęs kaip blogą sapną.
Tiesa, buvęs generolas majoras Vladimiras Dvorkinas nelinkęs sureikšminti S.Petrovo sprendimo laikyti pavojaus signalą klaida. Pasak jo, sovietų politinė vadovybė vis vien būtų laukusi patvirtinimo prieš paleisdama sovietų raketas.
Pasak V.Dvorkino, šiuo metu Rusija naudojasi antžeminiais radarais ir nebestebi JAV oro erdvės iš palydovų. „Situacija Rusijoje dabar tokia, kad palydovų sistema tiesiog neveikia ir tai nieko negąsdina. Kaip matote, visi gyvena taikiai ir be panikos“, – aiškino V.Dvorkinas.
